Mylimiausias lietuvių poetas man yra Justinas Marcinkevičius.
Nuo mažens girdėjau jo eiles, nes jas, vakarojant su draugais, deklamuodavo mano mama. Kai reikėdavo mokykloje rinktis eilėraščius ir mokytis juos atmintinai, man nebūdavo jokių problemų, nes begales jų jau mokėjau.. Tiesa, būnant paaugle juos suprasdavau visai kitaip nei šiandien. Turbūt reikia išgyventi tam tikrus jausmus, kad pajustum šiose eilėraščiuose slypinčią begalinę tiesą ir stiprybę..
Štai vienas mano mėgstamiausių..
ŠIANDIENĄ ŠIRDĮ PASIVAIKČIOTI IŠLEISIU
Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu.
Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu –
Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis:
Ir toksai net neišreiškiamas pilnumas,
Ir lengvumas, mėlynas kaip dūmas,
Ir toli, labai toli girdėtis.
Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis.
Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu.
Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu.
Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies.
Justinas Marcinkevičius
