Ir vėl eilėraštis, kuris pasako daug apie tikrąsias vertybes..
Jei Tu ramus, kada visi klajoja,
Pametę galvas, kaltina tave;
Tiki savim, kada kiti dvejoja,
Ir jų dvejonių nelaikai kalte;
Jei moki kantriai laukt ir nepavargti,
Už piktą šmeižtą nesiteist šmeižtu,
Nekenčiamas nekenčiančių
nesmerkti
Ir nesidėt protingu ir geru;
Jei Tavo svajos remiasi tikrove,
O mintys – ne vedliai , o palyda;
Jei Tu , sutikęs Negandą ir Šlovę,
Gali bodėtis viena ir kita;
Jei kęst gali, kai Tavo tiesą šventą
Derglioja niekšai, siekdami klastos,
Kai žlunga tai, kas sunkiai užgyventa,
Ir vėl pradėti viską iš pradžios;
Jei visą ką anksčiau esi laimėjęs,
Gali lengva širdim ant kortos dėt,
Pralošt, vėl griebtis to, nuo ko pradėjęs,
Ir niekada po to nesigailėt;
Jei savo raumenų ir dvasios galią
Gali valdyt kaip sumanai,
Ir nepalūžt, kai teturi tik Valią,
kuri Tau tyliai kužda:”Privalai!”,
Jei su minia gali būt sąžiningas,
O su karaliais- paprastas, kuklus;
Jei priešams ir draugams esi teisingas
Ir su Tavimi kiekvienas pagarbus;
Jei Tu jauti, kaip greitai bėga Laikas
Ir jį matuot sekundėmis gali,
Tada Tu būsi tikras Žemės vaikas,
Tada, sūnau, Tu tapsi ŽMOGUMI.
R.Kipling
