Rasa Martens

Esu nusprendusi, kad dažniausiai savaitgaliais rašysiu mintis, kurios nebus susiję su darbais ir kasdienybe. Tačiau šį pirmadienį yra kitaip, nes labai noriu, kad ši darbo savaitė mums prasidėtų Nelsono Mandelos inauguracinės kalbos, pasakytos 1994 metais, žodžiais.

” Pati didžiausia mūsų baimė turėtų būti ne mūsų nepilnavertiškumas, o tai, kad esame be galo galingi. Mes bijome ne mūsų tamsumo, o mūsų šviesos.

Klausiame savęs-  kas gi aš esu, kad galiu būti šviečiantis, nuostabus, gabus, žavus? Kas tu esi, kad tokiu nebūti?  Galų gale, kad ir kuo mes esame, visi esate Dievo vaikai ir savęs menkinimas pasauliui nieko gero neduoda.

 Niekada neverta susigūžti bijant, kad neisšgąsdintumėt jus supančių žmonių. Esame gimę tam, kad parodytume mumyse esančią Dievo šlovę. O ji yra ne tik kai kuriuose, išrinktuose iš mūsų, jos turi kiekvienas.

Ir kai leidžiame savo šviesai švytėti mumyse, tai nesąmoningai duodame leidimą tą daryti ir kitiems, esantiems aplink mus. Kai išsilaisviname iš savo asmeninių baimių, tai vien tik mūsų buvimas savaime, be mūsų papildomų pastangų išlaisvina ir kitus..”