Ruduo atneša naujus projektus, naujas idėjas..Vėl prasidės ne tik pramoginiai renginiai, bet ir labdaros akcijos.
Labai dažnai jos vetinamos įvairiai, tačiau aš visada esu už pagalbą kitiems. Galima galvoti, kad darant gerus darbus nebūtina apie juos kalbėti garsiai, tačiau aš manau, kad apie tai reikia kalbėti tam, kad geras pavyzdys įkvėptų kitus tai daryti toliau. Daugelis turi gerų idėjų, tačiau nėra pajėgūs vieni jų įvykdyti arba jų įvykdyti didesniu mąstu. Iš esmės tai turėtų būti tarsi sniego lavina..nuolat didėjanti, stiprėjanti, apimanti visus. Nereikia bijoti apie gerus dalykus kalbėti, žinoma, jei tai nėra savęs aukštinimas.
Kai dalyvavau labdaros organizacijos ” W2W” ( women to women) veikloje, mes darėme meno dirbinių aukcionus, kuriuose su nepaprastu azartu ir polekiu žmonės aukodavo savo pinigus. Taip, ten būdavo daug žiniasklaidos ir mes kartais būdavome “apkaltintos” organizuojant turtuolių vakarėlius, tačiau tai buvo verta daryti. Mes tikrai galėjome padėti ir surinkti daug daugiau pinigų nei pačios vienos bebūdamos paaukoti.
Man visada kaip vienas iš pavyzdžių yra Vokietijos televizijoje RTL po Rugsėjo 11-osios teroro akto Niujorke vykusi akcija. Ten vykstant eilinių laidų transliacijai buvo galima aukoti pinigus ir apačioje ekrano buvo bėganti eilutė, kurioje buvo parašyta aukotojo vardas,pavardė ir paaukota suma. Galėjai skaityti tokius užrašus: Nora Schmit ( 7 metai) – 5 EUR; šeima, nenorėjusi skelbti savo pavardės-500.000 EUR..ir t.t. Tarsi viena šeima aukojo daugelis ir ta maža mergaitė, kuri atidavė savo kišenpinigius, ir turtuolių šeima, nenorėjusi skelbtis, tačiau tai ragino sekti jų pavyzdžiu. Net jeigu tu ir nepaaukojai šiandien, matęs tai kažkada prisiminsi ir pasikeitus situacijai galbūt padėsi. Užsienyje aukojimo tradicijos šeimose gana gilios. Mes Lietuvoje to dar tik mokomės, bet mokomės gana greitai ( TV akcijų sėkmė ir t.t. ).
Bet yra vienas BET- visų pirma turime apsidaryti pačioje artimiausioje aplinkoje ir padėti jiems. Juk nuo to viskas prasideda. :)
