Kažin kodėl žmonės viešose vietose parašo labai daug jiems svarbių dalykų? Dažniausiai tai būna meilės prisipažinimai, muzikinės pažiūros..Nieks nerašo apie politiką ar kitus dalykus amžiams.
Visi rašantieji įvairiausiais būdais stengiasi, kad tai pasiliktų amžinai. Ar tai vyksta dėl to, kad jų niekas neišklauso? Svetimėjame mes visi. Ir nieks tuo net neabejoja.
Vis tik kiek daug žmonių svajoja naktį gatvėje ar bare sutikti nepažįstamą žmogų, kuris tiesiog jį išklausytų. Tada galima kalbėti visiškai atvirai, nebijant, kad tave moralizuos, nebijant pasirodyti silpnu, nebijant pasirodyti abejingu daugeliui dalykų ar žmonių.. Žodžiu, kuris iš mūsų nėra apie tai pasvajojęs..
Ir dar…juk taip smagu nueiti po daugelio metų į kažkokią širdžiai svarbią vietą, kurią prisimeni jau tik tu, ir surasti seną užrašą, kad tave kažkas kažkada mylėjo..ir tuo metu atrodė, kad tai amžina.
Amžinas liko tik užrašas.
Būtent. Viskas juk kada nors baigiasi.