Šį savaitgalį buvau Alytuje, savo gimtąjme mieste. Jau 15 metų kai baigiau mokyklą. Net nesitiki, kad taip greitai bega laikas.. Buvome susitikę ir po 10 metų, ir dabar. Visi metę savo kasdieninius rūpesčius skubėjome į mokyklą ( vienas klasiokas net iš Turkijos atskrido, nes ten gyvena). Visi norėjome pasimatyti..
Mūsų auklėtoja vėl į klasę įžingsniavo mažais žingsneliais, visi sėdėjome suoluose ir jautėmės tarsi vaikai. Klasė tokia pati, kabo tie patys paveikslai, lenta, tik langai jau nauji- plastikiniai. Per langą matyti tas pats gražus ruduo, tik gal būdami vaikai mes to nepastebėdavome, nes tada rūpėjo visai kiti dalykai.
Kalbėjomės apie viską ir labai atvirai. Prisiminėme kas iš ko juokėsi, kas ką mylėjo ar nebe. Tuo gal ir skiriasi vaikystės draugai nuo kitų, kad susitikus nereikia nei postų, nei statusų, visi prisimena viens kitą labai paprastus. Susitikus nepaprastai džiaugiesi, kad visi gyvi, kad visi vienaip ar kitaip radę save gyvenime ir yra laimingi. Nors daugeliui jaunimėlio mes jau dabar atrodome “pagyvenę”, tačiau patys tarp savęs atrodėme nepasikeitę, nesusenę, o kai kas netgi pagražėjęs. :)
Žinoma, man gal kiek keista, kad mano klasiokai jau turi vaikus, kuriems 11 metų, daugelis iš jų jau turi ne tik po vieną vaiką. Nelabai galiu jų įsivaizduoti griežtais tėvais, bet gal man to net ir nereikia..?
Dabar vėl man reiks to jausmo laukti 5 metus..
Aš mokyklą baigiau prieš 6 metus, nors atrodo, kad prabėgo tik keli mėnesiai. O šiaip kuo vyresnis amžius, tuo laikas greičiau lekia.
Aha, smagus vakarelis buvo:) Visiems klasiokams linkejimai
Laba Rasa:), raso alytiske, kuri baige ta pacia mokykla, as ja baigiau, 1996m. truputi veliau, pas mus buvo 10metu susitikimas, kaip gera buvo isvysti senai matytus veidus:), kai kurie klasiokai ir pas mane turi vaikucius kuriu jau amziu 8metai ir ne poviena :). gera buvo is tiesu juos pamatyti, o man gera kad yra toks tinklapis :), aciu tau uz grazius zodziu:). gera tave matyti ir skaityti tavo mintis. iki:)