Rasa Martens

Vakar gavau labai gražų laišką iš savo draugo. Jis manęs paklausė ar aš daug galvoju ir  kodėl neberašau apie draugus. Ir iš tiesų, tai tema, kuri yra be galo svarbi kiekvienam iš mūsų, tai tema, kuri yra neišsiamiama knygose, kinuose, muzikoje..

Dažnai yra sakoma, kad tikrus draugus galima surasti tik vaikystėje arba jaunystėje, o jau žmogui suaugus tai įvyksta labai retai. Žinoma, kad darant vieną ar kitą projektą susidraugauji ir galvoji, kad ta draugystė išliks ilgam, tačiau projektui pasibaigus žmonės išsiskirsto skirtingais keliais. Esu labai laiminga, kad šokių projektas ( nors kaip kam jis atrodė paviršutiniškas ir bereikšmis ) davė man šansą surasti naujų draugų. Na, jei konkrečiai tai keletą, su kuriais bendrauju iki šiol.

 Ir tai vienas iš įrodymų, kad tikrų draugų susirasti gali visada.

Taigi,tame laiške taip gražiai užsiminta apie draugus, kuriems galima  paskambinti 3 valanda nakties ir pasakyti: “ar galiu pasiprasyti nakvynes ir puodelio arbatos, nes atsitiko beda…”? Apie draugus, kuriems pasakius, : “as nebeturiu nieko, ipilk 50…”, nepades ragelio neatsakęs nieko?  Tokie draugai didziausias turtas.  Jiems nereikia ditirambu, jiems uztenka sypsenos ir silto zodzio, paprasto “Kaip sekasi ? ”

Ir tikrai, ar turime tokių?  Manau, kad tai tema gerai pamąstyti kiekvienam iš mūsų. Ir dažniausiai draugams skiriame mažiau dėmesio nei norėtųsi, nes darbas veja darbą ir nespėjame ne tik susitikti, bet ir paskambinti..

Šiuo metu galėjau pasitikrinti savo draugus, tiksliau atrasti juos iš naujo. Labai daug gerų žmonių aplink. Ir kai tai žinai, pasijunti toks tvirtas ir stiprus, kad jokios negandos negali tavęs sužlugdyti.

Ir dėkoji tada už tuos TIKRUS draugus likimui..