Rasa Martens

Iš tiesų tokios verslo padėties kaip šiomis dienomis man dar neteko matyti. Neteko matyti tik todėl, kad esu per jauna. Kai buvo vienos pasaulinės krizės aš arba buvau dar negimusi, arba buvau per maža tai suprasti.. Na, o dabar jau ir viską suprantu, ir pati tiesiogiai versle ir kasdienybėje jaučiu  ją..

Prasidėjusi vos ne masinė isterika ir tikrai labai visur taupoma. Baisiausia yra tai, kad tai vyksta VISAME pasaulyje. Net jeigu kažkam nėra pasijutę, kad yra sunkiau, tai tarsi laukiama, o kada gi jau ir man bus blogai. Žmonės nebekeliauja, nebeperka ir laukia. Tačiau tai juk užburtas ratas. Jei tai tęsis kiek ilgiau, mirs dar daugiau kompanijų, mažų verslų, nes didieji dar turi šiokių tokių rezervų, o mažesnieji tikrai nebe.

Man rodos visi tarsi bijo artėjančių Kalėdų ir jų nelabai laukia, nes čia vėl reikės išleisti nemažai pinigų, na, o jei jų visai nėra, tai būsime liūdni, kad negalime apdovanoti savo artimųjų, kad neturime taip skaniai pavalgyti kaip pernai ir iš vis visko mažiau.

Tačiau norisi pažymėti, kad žmonės pragyvena viską ir vėl atsitiesia. Aš čia nekalbu apie karus.

 Štai 1973 metais buvo labai didelė naftos kainų krizė. Ji pakilo nuo nuo 3 USD iki beveik 12 USD už barelį, t.y. keturis kartus. Buvo baisi situacija, tačiau po truputį žmonės prisitaikė, pasikeitė ir dabar jau nieks nesistebi, kad už vieną barelį mokama 149 USD. Tačiau  kaina buvo prieš maždaug 2 mėnesius, o dabar jos kaina nukrito iki maždaug 49 USD. Tai kaip čia yra? Tai įrodymas, kad kainos yra labai sąlyginis dalykas ir kaina yra tokia, kokią klientas yra pasiryžęs mokėti už prekę. O juk kai kurios kainos ( butai, drabužiai, kelionės, kosmetika  ir t.t. ) tikrai buvo labai jau išpūstos.

Belieka ir mums tikėtis, kad kaip ir mūsų protėviai kadais, išgyvensime ir mes, pasimokysime ir vėl kažkaip pradėsime ramiai gyventi..