Aš nesakysiu, kur skubu,
namo sugrįžęs po darbų.
Tegul spėlioja!
Tegul pažiūri į akis.
Gal akys ims ir pasakys:
– Gyventi gera!
Tegul paklausia jie širdies.
Gal būt, ji pakuždom pridės:
– Mylėti gera!
O jeigu rankų prisilies-
jos pasakys, neištylės:
– Ir dirbti gera!
Justinas Marcinkevičius
1953
