Kai mūsų paklausia ar galime kažkada laiko skirti tik sau, turbūt daugeliui pirma mintis būna, kad neturime laiko..
Kažkodėl visi kalbame, kad anksčiau būdavo viskas kitaip, žmonės gyveno ramiau, viskas vykdavo lėčiau, tačiau labiau pasvertai ir apgalvotai..
Na, o dabar yra taip, kad rodos viską tik ir matuojame minutėmis. Netgi atstumus mieste, mes matuojame minutėmis. Politikoje, apie susitikimo svarbą irgi sprendžiama iš to, kiek gi laiko pvz. Amerikos prezidentas skyrė kitos šalies prezidentui.
Yra daug sričių, kur darbuotojai gauna valandinį atlyginimą ir jie savo dirbtą laiką skaičiuoja turbūt dar tiksliau nei šveicariški laikrodžiai. Kai kurie darbuotojai taip stengiasi laiku išeiti iš darbo dienos pabaigoje, kad net nereikia žiūrėti į laikrodį norit sužinoti pvz., kad dabar yra 17 val.-jei jie išeina namo, reiškia taip ir yra.
Kažkur skaičiau, kad mes juk apie automobilius sprendžiame pagal tai, kokios yra automoblio variklio apsukos, kurios matuojamos.. sekundėmis. Juk labai svarbu per kiek sekundžių automobilis įgauna tam tikrą greitį..
Žodžiu, savo laiką valdydami labai tiksliai, mes tarsi tampame laiko vergais ir jau nebegalime laisvai gyventi. Be laikrodžio ( nesvarbu kokiame pavidale ) mes jau nebeįsivaizduojame nei minutės. Ir net per savo atostogas taip pat..
O kažin kaip būtų jeigu pabandžius nors vieną savaitę pagyventi kitaip: be žadintuvo atsikelti tada, kada kūnas to nori; būti susitikime tiek, kiek reikia, kad būtų išspręstas reiklas ir pasiektas susitikimo tikslas..valgyti tada kada norisi, o ne tada kada pietų laikas ir t.t….
Kazkur skaiciau,kad vienos salies gyventojai taip ir daro-tada ,kai jie to nori,o ne reikia.is kazkokios keliones net nepamenu kas pasakojo zurnale.
Bet mano mintis apie laika butu labai paprasta-kai ji privalai skaiciuoti,vertinti ir t.t.-tada,jei geraiir protingai planuoji-to laiko randi ir sau,ir malonumams,ir kam reikia…bet kartais gyvenime ateina momentai,kai gali nekreipti demesio,na,skykim,vaikai uzauge,nebedirbi,dar kitos priezastys.Ir ,jei ta laika praleistum ,,vejais”-labai gaila,juk gyvenimas susideda ne tik is metu,menesiu…Kiekviena sekunde gali gyvenima apversti kitu kampu,todel man atrodo,laika turime branginti,o ypac ne savo.Aciu,Rasa.Jus ZMOGUS is didziosios raides!
labai grazu tikslu ir teisinga…
taigi ir linkiu siandien arba va,savaitgalis labai tam tinkama diena, – pagyventi neskaiciuojant laiko..
kaip ten sakoma- “laimingi valandu neskaiciuoja?..)
We dont remember minutes – we remember moments – man sis posakis atrodo teisingas, idant gali gali skaiciuoti minutes ar jas atlaisvinti, bet ju metu nieko nenutiks, kas taps isimintinu momentu:)
Nezinau,nezinau…man ne tik sekunde,o ir akimirka svarbi…O jeigu as nekreipdama demesio i laika-,,bampt”-ir praleisiu savo nuostabiausia momenta gyvenime.
Tai nereikia noret viska susigriebt ir apimt.
na,be to,manau,kad gyvenima tvarkom ne vien mes patys…gal is to cia taip galvoju.
Yra labai įdomus pratimas laikui “pagauti”: tiesiog pabandyti be laikrodžio pagalbos pajausti vieną minutę. Be skaičiavimų mintyse – ir po to palyginti su laikrodžio rezultatu.
Jeigu vidinė “minutė” buvo trumpesnė už laikrodinę, tai vadinasi gyvename per greitai – ir atvirkščiai. Padeda sukalibruoti savo gyvenimo tempą ;)