Viena mano Blog’o skaitytoja atsiuntė man Henriko Radausko eilėraštį.
Jis man toks gražus, kad nutariau tiesiog jį pakartoti šioje sekmadieninėje eilėraščių rubrikoje, nes manau, kad kai kas jo mano tinklapyje ir nerado iki šiol.
“Vos liesdamas daiktus ir žmones,
Aš laikausi pats už savęs
Ir einu be dangaus malonės
Per pasaulio gatves.
Ir kažin kur rieda vežikai,
Ir kažin ką loja šuva,
Ir kažin ką plėšia plėšikai,
Ir kažin kam ritas galva.
Mus nelaimės veja, kaip aras
Veja bėgančią avį laukais.
Bet nei badas, nei maras, nei karas,
Nei pragaras mūs nepakeis.
Negaliu nė vienam padėti
Ir padėti man neprašau.
Negaliu nežydėt, neliūdėti
Ir sau laiškus – eiles rašau.”
Henrikas Radauskas
Radausko kūryba visa yra nuostabiai graži :) Šis eilėraštis irgi toks… nors imk ir deklamuok kasdien
O man sios eiles nepriimtinos…Nors H.Radausko eiles ir labai patinka.