Kai šokome LTV, projekto internetinį portalą, pranešimus spaudai tvarkydavo Birutė Asevičiūtė. Žinojau, kad ji studijuoja Muzikos akademijoje, bet niekada jos nebuvau mačiusi grojant fortepijonu. Taigi, nustebau kai gavau iš Birutės emailą ir ji mane pakvietė į koncertą. Kartu su ja koncertavo ir kiti solistai,atlikėjai ( V.Mončytė, K.Gedminaitė, L.Lapė).
Jis vyko Muzikos akademijoje.Klausėmės nuotaikingos W.A.Mozarto muzikos, C.Debussy, M.Ravel.Labai patiko. Ypač žiemos vakarą tai pakelia nuotaiką. Matant tų žmonių jaudulį ir tikra nuoširdumą salėje jauti ypatingą atmosferą. Ne, neturiu nieko prieš kasdien profesionaliai grojančius ir koncertuojančius muzikantus, bet tiesiog kai jauti, kad kartais jie tik “atidirbinėja”, tai suprantama, kad jaunų atlikėjų koncertai jaudina labiau.
Štai dar keletas pastebėjimų:
- galbūt komunikacijos stoka įtakojo, kad šiltoje, jaukioje didžiojoje salėje buvo beveik tuščia;
- šiais laikais, kai visi verkia, kad koncertai brangūs ir t.t., koncertas buvo NEMOKAMAS, bet žmonių vistiek nebuvo;
- iš kitų taip pat Birutės emailu pakviestų žmonių, kurie dalyvavo LTV Šokių 10 projekte nebuvo nieko ( galbūt todėl, kad buvo 100 proc. aišku, kad čia NEBUS spaudos ir nuotraukų žurnaluose ? O galbūt tiesiog, kad pirmadienis?);
- o gal žmonės “bijo” eiti į klasikinės muzikos renginius dar ir dėl to, kad nelabai žino kaip ten elgtis? Juk tikrai jautiesi keistai, jei nežinai kada ploti, o kada ne, kada galima nešti gėles, o kada ne..O jeigu kažkas pradeda ploti ne laiku, tai tie “žinovai” i jį žiūri labai jau pašaipiai..Čia panašiai kaip būna bažnyčiose. Juk daugelis žmonių nenori eiti ten dar ir dėl to, kad nesijaučia laisvai, nes nežino kada klauptis, kada stotis ir t.t. Tokiais atvejais, tarsi sukuriamas išskirtinumas tiems, kurie tas elgesio normas žino, tačiau klasikinės muzikos grožis tikrai gali būti kiekvienam iš mūsų.
Ir dar… klaidų neišvengia nei vienas, tačiau svarbiausia, kad jos ištaisomos greitai ir tiksliai.
Taigi, ten nutiko labai linksmas dalykas. Birutei beskambinant fortepijonu, kažkodėl pasimetė natos..Ir matosi, kad ji verčia, ieško,bet nėra..tai buvo tik menka akimirka, tačiau merginos nepasimetė. Kartu su ja kūrinį atliekanti V.Mončytė ( sopranas), vos lengvu žvilgsneliu atsisuko į Birutę ir toliau įkvėpusi dainavo..Tas, kas tuo metu nežiūrėjo į jas, to galbūt net nepajautė..na, gal sekundę trukusią pauzę..
Tai labai man primine baigiamuosius koncertus muzikos mokykloje.Sunus baige fortepijono klase ir bosine birbyne.Kiekvieni metai baigavosi koncertu,kuriame dalyvaudavo didele pazanga padare vaikai.Man pasiseke-sunus nuo pirmos klases dalyvaudavo.Siauliuose tam skirdavo geriausia filharmonijos sale.Na,o klausytojus kviesdavo su pakvietimais ,bet patys dalyviai.Atmosfera nenusakoma.
Juk esu buvus ir ne vienam tikru geniju koncertuose,taciau tas jaunu atlikeju jaudulys,pastangos,nuotaika-nenusakoma.Na,o dalis ,kai vaikai sveikindavo savo mokytojus ,kurie paruose vaikus-tai irgi labai siltos akimirkos.As iki siol jaunuosius talentus geriau vertinu uz daugeli patyrusiu,o ypac,kurie pradeda pustis.
Iš tiesų, kodėl žmonės neina į NEMOKAMUS koncertus? Aišku, įtakoja Rasos išvardintos priežastys, taip pat gal ir reklamos stoka? Vokietijoje teko studijuot, į Stuttgarto aukštosios muzikos mokyklos koncertus plūsta žmonės – dažnai pagyvenę, ir noriai moka pinigus… Kaip manot, kaip pritraukti Lietuvos publiką į nemokamus koncertus?