Rasa Martens

Kiekvienas restoranas keičia savo valgiaraštį bent jau vieną kartą per metus, tačiau kartais netgi 2 kartus..

Arba pagrindinis restorano meniu lieka tas pats, tačiau jis nuolat papildomas restorano virtuvės šefo meniu, kuris dažnai būna pritaikytas gaminti iš pagal sezoną esančių daržovių ar kitų produktų patiekalams. Taigi, rudenį galima skanauti grybų meniu, vasarą braškių, šparagų ir t.t.

Tačiau aš dažnai galvoju ar reikia taip dažnai keisti meniu.

Juk dažnai svečias ateina į jūsų restoraną būtent dėl vieno ar kito patiekalo, kuris yra jūsų meniu. Jei tai steikų restoranas, tai dažniausiai svečias ir valgys steiką, jei tai japonų restoranas, tai jis atėjęs nori sušio.

Be to, žmonės labai dažnai prisiriša prie vieno ar kito patiekalo. juk pvz. mes nuėję netgi i japonų restoraną dažniausiai užsisakome pradžioje pabandyti įvairių sušių, o jau paskui kai einame, tai valgome beveik tą patį. Žmogus ieško to pačio skonio.

Žinoma, jei restoranai turėtų svečių, kurie ateina kasdien ir taip eilę metų, tada reikėtų meniu keisti net ne 2 kartus per metus. Tačiau, deja, restoranuose tokių gali būti tik vienetai..

Dažniausiai turbūt yra svečių, kurie apsilanko keletą kartų per mėnesį, na, o netgi jeigu vieną kartą per savaitę, tai galime būti tikri, kad jie ateina būtent dėl vieno ar kito patiekalo pas jus, dėl aplinkos ir tikrai jiems nenusibos jūsų restorano meniu. Juk jei pvz. vieną kartą per savaitę valgome kiniškų prtiekalų, vieną kartą japonų, vieną- lietuvių ir t.t. tai tikrai nesijausime nuobodžiaujantys ir valgantys tą patį maistą.

Labai dažnai restorano vadovai daro klaidą, kai mažėjant svečių restorane jie pradeda keisti meniu, manydami, kad svečiams nusibodo esantys patiekalai ir reikia kažko naujo. O tuo tarpu restoranas, įdiegęs naują meniu praranda dar ir tuos likusius svečius, kurie lankydavosi būtent dėl to pastovaus meniu, kuris jau išimtas. Svečiai netgi nekreipia dėmesio į tai, kad naujieji patiekalai dažnai būna mažesnės kainos, kad įvesti juos į rinką. Taigi, net ne kainoje esmė.

Dažnai iš atnaujinto meniu tik keletas patiekalų “prigyja” svečiams ir jie tampa restorano firminiais patiekalais. O kiti tk pasisvečiuoja ir visam laikui išnyksta iš meniu. Yra nemažai pastovių svečių, kurie prašo pagaminti jiems vieną ar kitą patiekalą, nors jo jau seniai meniu nėra. Ir mes visada mielai tai padarome. Tik dar reikia, kad virėjai juos mokėtų, nes juk per 10 metų jie būna jau pasikeitę.

Manau, kad restoranui yra svarbiausia ne prikurti begales naujų patiekalų, o išlaikyti senųjų, pastovių patiekalų kokybę ir skonį. Va čia yra daug sunkesnė užduotis.

Žinoma, geras virėjas yra tarsi kūrėjas, kuris nuolat kuria kažką nauja. Ypač įdomu dirbti su tokiais žmonėmis, kurie nuolat mokosi, važinėja į pasaulio virėjų konkursus. Mūsų Ruslanas nuolat gauna naujausius žurnalus iš viso pasaulio, pats dalyvauja mokymuose ir natūralu, kad jis turi begales idėjų. Tačiau visišką laisvę jis turi dažniausiai ruošiant banketus, vestuves ir t.t. Taip pat rengiame pvz. Azijos, italų ar kitokios virtuvės patiekalų savaites.

O su pačiu restorano meniu mes esame labiau konservatyvūs.

Žinoma, patiekalų pateikime ribų nėra ir čia visos naujovės sveikintinos. Patiekiant patiekalus labai matosi virėjo profesionalumas ir jo supratimas apie maistą.

Ruslanas šiuo metu ką tik grįžo iš atostogų Azijoje ir žinau, kad jis vėl pinas idėjų vėl norės daryti naują meniu, nes idėjų ten pasisėmė daug.. mes netgi sugalvojome, kad kai bus maisto gaminimo pamokėlė vasario mėnesį, tai gaminsime jo pamatytus ten patiekalus.

O visų svarbiausia jausti savo svečio skonį..