Štai dar vienas debiutas mano Blog’e.
Tai skaitytojos, slapyvardžiu LELIJA, man atsiųstas tekstas, kuris jos nuomone ( o mano taip pat ) čia mums labai tiktų..kalbant apie laiką, draugus ir tikrąsias vertybes.
Taigi, skaitykite. Ir ačiū, Lelija Tau.
Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo
ant stalo stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų.
Po to klausia studentų – ar stiklainis pilnas?
Šie patvirtino.
Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo kavos, pilną smulkių akmenėlių
ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai gražiai užpildė tarpus tarp didelių akmenų.
Profesorius vėl paklausė studentų ar stiklainis pilnas ir šie juokdamiesi jam pritarė.
Tada profesorius išsitraukė iš kišenes maišelį smėlio ir supylė jį į stiklainį.
Smėlio kruopelės subiro į pačius mažiausius plyšelius tarp akmenų visiškai
užpildydamas stiklainį.
Ir vėl profesorius paklausė studentų ar dabar stiklainis pilnas.
Ir šie vėl atsakė – taip.
Tada profesorius paėmė nuo stalo du puodelius kavos ir supylė juos į stiklainį.
Kava subėgo ir susigėrė. Studentai nusijuokė.
-Taigi, – tarė profesorius, dabar įsivaizduokite, kad šis stiklainis yra jūsų gyvenimas.
Didieji akmenys simbolizuoja svarbiausius jūsų gyvenimo dalykus:
šeimą, vaikus, draugus, mylimąjį, sveikatą, darbą.
Net jei visa kita dingtų, jie vis tiek liktų jums svarbūs ir suteiktų jūsų gyvenimui prasmę.
Smulkūs akmeneliai yra antraeiliai, mažiau svarbūs dalykai: automobilis, butas, studijos.
Smėlis simbolizuoja visai nesvarbius, nereikšmingus dalykus, netgi lėkštus dalykus.
Ir jeigu jūs iš pradžių pilsite smėlį, tai jame neliks vietos nei dideliems akmenims, nei smulkiems akmenėliams.
Skirkite daugiau dėmesio svarbiems dalykams. Raskite laiko savo vaikams.
Rūpinkitės savo sveikata. Liks pakankamai laiko darbui, ir namų ruošai, ir vakarėliams, ir kitkam …
Rūpinkites pirmiausia didžiausiais, nes tik jie yra tikrai vertingi, nusistatykite teisingus priorotetus, o visa kita – tai tik smėlis.
Vienas iš studentų pakėlė ranką ir paklausė, ką reiškia tie du puodeliai kavos.
Profesorius nusišypsojo ir atsakė:
Džiaugiuosi, kad paklausėte.
Tai reiškia, kad NESVARBU KOKS PILNAS JŪSŲ GYVENIMAS BŪTŲ,
PORAI PUODELIŲ KAVOS SU GERAIS DRAUGAIS VISUOMET TURĖTŲ ATSIRASTI LAIKO ! :-)
Geris straipsnis! Dekui autoriui ir atradusiajam :)
Idomu ar yra imanoma gyventi taip kaip istikruju nori, ir ar kiekvienas is musu turi savo likima… ar tai tiktai paprastas pasiaiskinimas, norint mestelti atsokomybe uz save ir savo veiksmus tam nesuvaldomui likimui, kad tik neprisijimti ja paciam?
pati istorija galbūt ir gera, galbūt ir pamokanti studentus. tačiau visuomet norisi asmeninio santykio su pasakojimu. svarbi ir reikšminga yra asmeninė žmogaus patirtis ir požiūris į vieną ar kitą dalyką, o ne tiesiog – pasakojimas.
ar žmogus randa laiko išgerti kavos priklauso nuo gyvenimo prioritetų, jeigu svarbu, kad ir kas atsitiktų – laiko atsiras. jeigu nesvarbu – tuomet – kaip gausis. dažniausiai nesigauna.
aš turbūt labai prasto charakterio ir niurzga, bet į tokias paskaitas žiuriu kaip į pusiau šou, pusiau savireklamą. (aš pats kažkada dėsčiau universitete). Na bet galbūt amerikonams taip reikia. O autorė šaunuolė, tik labai palinkėčiau mažiau galvoti kas ką pasakys – tiesiog dėti (tą ką gali) ant visokių šūdmalių gudručių ir parodyti asmeninę nuomonę, savo santykį su reiškiniu.