Aš dar negimęs, bet seniai
Yra sodybos, vasarojai,
Ir kvepia obuoliai skaniai,
Tokie šalti ir aprasoję.
Aš dar negimęs, o dangum
Keliauja debesys pavėjui…
Ir kaip tai paprasta – paskum
Į dūzgiančią išeiti pievą!
Kaip paprasta išmokt žodžius,
Kuriuos vieni kitems pasakom.
Ir plieskia žvaigždės pro medžius
Šioj žemėje, šioje visatoj.
Žmogus prasideda anksti –
Nuo šito aukšto paprastumo,
Kai ima šviesti paprasti
Nepaprastumai ir atstumai.
Ir nieko nenuplagijuos
Netalentingi debiutantai.
Kūryba – kai nėra jokios
Kūrybos. Viskas išgyventa.
Vladas Šimkus ” Nusileisk, dangau, ant žemės: Eilėraščiai”. 1982.
Pratesti si malonuma galima:
http://www.teatraslele.lt/
Vasario 20, 21 dienomis 18 val. teatre “Lėlė” premjera!- “GELEŽIS IR SIDABRAS” Rolando Kazlo monospektaklis pagal Vlado Šimkaus eiles. Dailininkė – N.Keršulytė.
Jus irgi ,matau,sudomino R.Kazlo interviu….Vertinu zmones ,kurie sugeba nenusipigint.Neparsiduot.Nors ,,parsidavimas”-salyga kvaila.Kartais verta ,,parsiduot:,juk gyveni karta.bet lemia viska ,tavo vertybes…ir tada,kai apsisprendi,nebegali gailetis ,kad kiti turi daugiau.Sirdyje,kas vyksta,zinai tik pats,juk visi nori gyventi kuo lengviau.Bet…tik paciu apsisprendimas mums suteikia laisve.Tai yra sunku.As savo vaikams,kai buvo mazi,sakydavau,bjauriu,blogu zmogumi yra lengva buti-visus pasiusti velniop,nesiskaityti,zeminti,ir tt-nera sunku,tai nereikalauja jokio ismintingumo.bet isvengti neprotingu barniu,stoveti uz savo tiesa,vertybes-tai yra ir vyriskumas ,ir sunku,ir garbinga.Nes zmogui uzsitarnauti autoriteta-neimanoma per trumpa laika.Tai lemia jo mintys,darbai,vertybes.
Gerb.Rasa,JUS -viena is nedaugelio moteru,kurios vertos pagarbos,kurios darbai ir zodziai rodo,kad Jusu vertybes-tai jusu sirdis-ji plaka del zmoniu,moka dziaugtis geriu,rodo ji kitiems sunkia minute.O juk ir Jus turite savo bedu,vargu,abejoniu,kaip kiekvienas sioj zemej.
Tik bukite stipri.Mums Jusu reikia!