Šiandien įdėsiu man labai svarbaus žmogaus sukurtą dainos tekstą..
Tai mano draugės Eglės Voroneckienės kurtos dainos, kurias ji pati ir atlieka. Eglė nepaprasto gražumo, trapumo ir kartu stiprybės žmogus tiek fiziškai, tiek dvasiškai..
Daugelis kai išgirtsta jos balsą negali patikėti, kad tai tokios trapios moters dainavimas. Ji su vyru dabar ruošia solinį albumą, kuriame skambės tik jų pačių muzika.
“Kai pramerkiau akis
Visas pasaulis sukosi aplink mane,
Įtraukdamas į savo garsus, spalvas ir kvapą.
Mano slogios mintys buvo dingusios
Ir nebenorėjo sugrįžti,
Mintys veržėsi ten, kur mane kvietė išaušusi diena…
Klausiau savęs – ko aš laukiu?
Bet tą akimirką nedrįsau pažvelgt pro langą.
Atėjo dar viena diena,
O aš buvau jau pasiryžusi pabėgti.
Mano pavargusios rankos ir kojos skriejo pro daugybe durų,
Kurių nesirūpinau užverti.
Aš nieko nelaukiau,
Tik gaudydama kiekvieną gaivos kvapą, bėgau neatsigręždama atgal,
Bijojau , jei stabtelsiu galiu pakeisti savo kryptį.
Aš mačiau daug žmonių, namų, kelių ir jie man nerūpėjo,
Skubėjau kiek įmanydama, kad suspėčiau tave pagriebt už rankos.
– Kodėl tu lauki? Nejau nebėgsi su manim?
O aš jau viską išsvajojau ir nebėra nieko, kas galėtų mane sustabdyti
Tik eime kartu su manimi…”
