Ateina laikas, kai pajunti, kad reikia pergalvoti viską ką darai..
Galbūt pavasaris, galbūt tai, kad jau beveik pilnų 8 mėnesių dienoraščio rašymas kasdien paįtakojo tai, kad noriu čia padaryti šiokią tokią pauzę..
Jaučiu pareigą pranešti šią žinią tiems, kurie kasdien apsilanko mano Blog’e ir skaito..
Nerašiau aš čia “iš pareigos”, nes čia tik mano laisvalaiko leidimo būdas ir todėl tol, kol tikrai neturėsiu kažkokių naujienų ir įdomių žinių- neberašysiu.. galbūt tai bus jau ryt, o gal tik po mėnesio..nežinau.
Bet ačiū tiems, kas buvote su manim ir labai tikiu, kad nenusisuksite nuo manęs ir karts nuo karto užsuksite į čia..
Žmogus kuris rašė tekstus čia metė darbą ir dabarnebebus įrašų kol nerasit kuo pakeist? :))
Labai gaila,bet turiu vilties,kad jus greit vėl pasirodysit.Sėkmės jums.
Rasa,
buvo smagu paskaityneti KITOKIU dalyku, pastebejimu ar pamastymu apie gyvenima, darba
aciu uz tai!!!
as irgi nustociau rasyti, jei man replikuotu visokie noneimai ir tik kritika, jokios diskusijos
tas blogas pasaulis mus pasiekia
gero pasaulio yra tik koks 1 procentas ir jam labai sunku atsilaikyti
as cia irgi buvau uzsikepus rasyti blog’a ir …neradau laiko…matyt ir gerai, maziau viesumo, maziau blogu emociju is isores…
bet as BUTINAI lauksiu ir kartas nuo karto pasitikrinsiu si puslapi
sekmes!!!
Deividai, labai ačiū tau už gerą žodį. Iš tiesų, jegu tu manai, kad tokius tekstus aš net nesugebėjau rašyti, o tam buvo samdmas žmogus- džiugu. Tekstus parašydavau vakarais po darbo ar šiaip savaitgaliais, tuo pat metu suspedama ir dirbti ir keliauti ir daug skaityti, buti su draugais..
Ir žinai, manau, kad va ir toliau tą sėkmingai čia darysiu.
AČIŪ!!!!!! :)
P.S. o mūsų įmonės darbuotojai visi turi savo užduotis, kurios su mano asmeninėmis svajonėmis susiję tik tiek, kiek tai liečia mūsų darbą.
Atsiprašau jei įžeidžiau, iš tiesų ne “sugebėjimus rašyti turėjau omenyje”, o labiau “nieko nuostabaus jei užimtas žmogus sumoka keliolika litų, kad parašytų mano pasakytas mintis” ;] bent jau man tai visiškai priimtina ir nieko nuostabaus.
Viskas tvarkoje,Deividai. Man patiko komentaras ir mintis.
O siaip tai as esu labai paprastas zmogus ir nemanau, kad galeciau samdytis zmogu, kad uzrasytu mano mintis..( kol kas ne, bet galbut ateityje :) ) Aciu ir geros dienos!
Rasa, neprivalai atsakinėti į nevispročiu replikas. Deivydas tiesiog šiuolaikinis agresyvus nevisprotis, su didybės manija. O tai jau yra diagnozė, todėl atsakinėti į jo paistalus – nereikia.
Beje. Deivydas – parasiau samoningai, nes taip man linksmiau.
Kaip gaila, jog įrašai bus retesni, aš taip po dienos su kavos puodeliu prisesdavau ir perskaitydavau Jūsu įrašus… na bet visada lauksiu naujųjų papildymų ir įrašų. sekmės jums Rasa. :)
Mums visada po ilgos kelionės ateina metas išeiti. Bet jei kelionė buvo prasminga – išeiname tik tam, kad sugrįžtume.
Plius labai simboliška išeiti, kad yra viso ko sugrįžimo – atgimimo metas – pavasaris:)
Kaip gaila, kad iseinate / rasysite reciau :(
Liudna liudna, nes nutruks savotiskas bendravimas su idomiu zmogumi…
Jei daugiau tokiu zmoniu rasytu, dovanotu savo mintis, isvadas, pastebejimus, nuomone, atrastas naujienas kitiems, tai musu tauta butu grazesne ir gal zmones nebebutu tokie kategoriski, pikti, pramoktumeme diskutuoti, TOLERUOTI is priimti kitu NUOMONE. Nes paskaicius straipsni i komentarus geriau neziureti visada tas pats —> ispeikta, nuvertinta, isbjaurinta.
Pauze-nera visiskas isejimas.Tik pauze.Ir tuom noriu tiketi ir laukti kitu irasu…Per prievarta nereikia daryti nieko.gerb.Rasa,lauksiu Jusu .
Tik prieš kelias dienas aptikau tokį paprastą, nuoširdų ir gero skonio blogą ir štai tau, prašau :)
O rašyti kasdien turbūt sunku ir nėra reikalo, nes tai tampa tarsi įsipareigojimas, pasidarai savo paties “consistency” jausmo įkaitų, t.y. jei jau pradėjau tai ir privalau.
Neprivalote. :) Norit rašot, norit ne. Ačiū ir geros kloties!
Rasa,
kai el. pastu gavau pranesima apie nauja irasa Jusu bloge, uzmetus aki i pavadinima “Pauze”, pamaniau bus koks gilus eilerastis, bet perskaicius nuliudau… Tylejau pora dienu ir laukiau ar ta pauze bus istiesu. Ji yra… Esu tikra labai neilgam, nes prisikaups vel daug minciu, isgyvenimu, kuriais noresite pasidalinti su mumis. Labai miela cia uzsukti! Bet Rasa, pailsekite, atsigaukite, pavasaris jau kutena. Pakalbekite su mumis ne zodziais, o vaizdais – nuotraukomis. Jusu darytomis nuotraukomis! Esu tikra jos gali buti iskalbingesnes net uz ilgiausius sakinius. Labai lauksiu!
radau jūsų blogą visai atsitiktinai, bet nuo toks akimirkos tai tapo kažkokia “tradicija” :) smagu čia apsilankyti ir kasdien rasti ką nors naujo, įžvalgaus… todėl tikiuosi, kad ši jūsų minčių pauzė pasibaigs su už lango tirpstančiu sniegu ir ryškesniais saulės spindulėliais :) ačiū ir sėkmės jums ;)
Miela Rasa.
jau senokai skaitinejus Jusu bloga ir dabar taip nemaloniai nustebau, perksaiciusii apie pauze.. Bet..siandien atsiverciau nauja zurnalo “Zmones” numeri ir net nusisypsojau, pamaciusi maza straipsneli apie Jus ir raduis tokius nuostabius receptus! Pazadu, pyraga su karamelizuotais riesutais butinai isbandysiu ir pavaisinsiu juo savo artimiausiaus bei draugus:)
Sekmes JUms kuo didziausios!!!
Aciu,Sigita. Pyragas is tiesu nuostabus!!! Mano megstamiausias. P.S.Atsiverskite dar is nauja “Moters” zurnalao numeri-ten labai grazus repostazas apie mane su nuotraukomis nuo vaikystes. :) Man paciai labai patiko. :)
Gal jau metas gristi is pertraukos?:)..
Sveiki Rasa,
dar nespėjau perskaityt viso blog’o (jis labai įdomus ir, mano nuomone, prasmingas), bet perskaičius komentarus po “Pauzė”, pralinksmino radus užuominas apie karamelizuotų riešutų pyragą. O kaip aš radau Jūsų blog’ą: Kalėdom dovanų brolis atsiuntė (laikinai emigravusi) Lietuvoje žinomų žmonių receptų knygą įrašęs – kad nepritrūktum kulinarinių idėjų su lietuvišku prieskoniu… Ir taip užsinorėjau kažko saldaus šiandien, kad nusprėndžiau pasinaudoti Jūsų receptu, o besmaližiaudama pyragu “pagooglinau” apie Jus ir štai aš čia – galiu taip pat parekomenduoti pyragą skaitytojams – labai skanu!!!!:)