Vakar iš Rygos skridau lėktuvu į Vilnių ir pamąsčiau, kad viskas iš tiesų eina ratu gyvenime. Ir net kalbant apie trumpų distancijų skrydžius tai galioja, nes ir mūsų tėvai kažkada taip gyveno, kai iš Vilniaus į Palangą ilsėtis skrisdavo lėktuvu.
Žodžiu, o buvo taip.
Buvau pakviesta dalyvauti vestuvėse Rygoje, kurios labai keistai buvo organizuojamos sekmadienį. Netgi joms pasibaigus negaliu įvardinti motyvo kodėl jos buvo ne šeštadienį arba penktadienį, tačiau čia ne esmė. Pagrindas yra tai, kad pirmadienis yra normali darbo diena ir nesinori jo praleisti.
Taigi, su vyru iš Vilniaus išvykome į Rygą kartu vienu automobiliu, o grižti atgal aš turėjau viena. Tik klausimas kaip?
Pirma mintis buvo taxi, antroji autobusu..tačiau pirmas variantas kainuoja labai brangiai, o antrasis užima labai daug laiko. Taigi, taip garsiai besvarstant kaip geriau padaryti, vienas mano kolega, jau patį penktadienio vakarą davė idėją skristi į Vilnių lektuvu.
Ir aš nieko nelaukdama tai padariau. Penktadienio vėlų vakarą nusipirkau elektroninį bilietą ir jo net nespausdinau, o tik įsiminiau išskridimo laiką iš Rygos. Bilieto kaina 100 EUR.
Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai brangu, tačiau kai palygini kelionę taxi, tai turbūt už tokią sumą tik iki Kauno nuvažiuočiau, nes pvz. iš Vilniaus oro uosto iki mūsų “Mabres” kelionė kainuoja apie 40lt. Taigi, o kur dar sutaupytas laikas…
Taigi, prisiminiau vieną pasakojimą, kuris yra nutikęs tada, kai mūsų tėvai buvo studentai Sovietų Sajungos laikais. tada merginos ilsėtis į Palangą skrisdavo lėktuvu. Vienas vaikinas norėdamas sužavėti ir užkariauti merginą ir sužinojęs, jog ji skrenda lėktuvu buvo netgi nuvažiavęs į Palangą automobiliu ir merginai išlipus iš lėktuvo ir išėjus su lagaminu iš nugaros priėjęs jai pasiūlė padėti nešti bagažą..romantiška istorija, kuri kartu ir parodo, kad ir tais laikais žmonės galėjo sau leisti skristi ir turėti tokią paslaugą.
“Air Baltic” didelis lėktuvas buvo beveik pilnas ir manau, kad ne aš viena buvau tokia, kuri skrido tik šią distanciją be jungiamųjų skrydžių toliau.
Taigi, 12val. aš dar ramiai gėriau kavą Rygoje, o 14val. jau buvau prie savo darbo stalo..
Kokia graži praeities istorija!