Šiuo metu skaitau knygą, kurią parašė mergina iš Arabų Emiratų. Ta knyga yra uždrausta ten ir mergina persekiojama.
Taigi, knygoje pasakojama tikra istorija apie keturias merginas iš labai turtingų šeimų, tačiau tai atspindi bendrą šeimos modelį ten.
Šeimos kuriamos visiškai ne iš meilės, o iš išskaičiavimo, t.y. tėvai parenka tau jaunikį arba netgi jaunąją. Nors mums dažnai atrodo, kad arabai ten bent jau vyrai renkasi žmonas, bet taip yra tik tada, kai renkasi jau antrąją žmoną. O dažniausiai pirmoji būna parinkta mamos arba tėčio. Ir visai nesvarbu, kad vaikinai mokosi JAV, Anglijoje įžymiuose universitetuose, keliauja visur- vesti turi tik iš savo rato ir dažnai netgi tolimesnės eilės puseseres.
Jau nekalbu apie merginų situaciją ten, nes jos ten iš vis NIEKADA neturi jokios teisės rinktis partnerio. Ir visai nesvarbu, kad jos taip pat labai išsilavinę, taip pat žiūri “Seksas ir miestas” ar “Nusivylusios namų šeimininkės”, taip pat dėvi “Prada” ir “Gucci”.. Iki vestuvių merginos būna mačiusios savo Žmogų vos vieną kartą ir galbūt bendravusios telefonu ( jei tėtė leido).
Aš manau, kad mes tada visi gyvename pačioje didžiausioje prabangoje, nes jau niekas negali prisiminti tų laikų kada reikėdavo tekėti ar vesti “iš išskaičiavimo” ir tėvai parinkdavo jaunikį ar jaunąją. Nors rodos mūsų proseneliai dar tokią situaciją yra turėję.
Dabar mes jau kalbame tik apie jausmus, meilę ir pabandome netgi pagyventi iki vestuvių. Suprasti reikia ar galesime gyventi kartu ar nebe.. Svarbu tampa žvilgsniai, kalbos, prisilietimai.. Tuo pat metu, ne taip toli nuo mūsų, Arabų Emiratuose, dažniausiai merginos gali apie tai tik svajoti..
Mano viena drauge nemažai gilinosi į šią temą ir priėjo išvados, kad vis tik ir mūsų visuomenėje ( t.y.Europoje, JAV ir t.t.) vedybos iš meilės yra gana naujas dalykas ir dažnai žmogus net nemoka su tuo elgtis tinkamai..
Arabai sugeba išsaugoti šeimas ištekėję ar vedę be jokios meilės, o mes, rodos turėję pasirinkimą ir laisva valia padarę sprendimą, po kažkurio laiko suprantame, kad tai buvo klaida..
Man rodos, kad labai dažnai tai nutinka todėl, kad susituokus pagalvojama, kad tai jau tarsi galutinė stotelė, arba automobilių parkavimo aikštelė- pastatei automobilį saugiai ir ramu..taip nėra..santuoka iš meilės, tai nuolatinis mokymasis ir darbas suprasti vienas kitą, keistis ir vystytis kaip šeimai kartu, išmokti saugoti viens kitą..
Galimybė rinktis visada eina kartu ir su atsakomybe..
Dvieju zmoniu santykiai – tai didziausia atsakomybe, kuriuose negali buti nepakeiciamu poziciju, nes tikslas – ne bet kokia kaina apginti savo pozicija, o puoseleti santykius..
O man atrodo,kad vedybos -gali buti ir is iskaiciavimo.Taciau gyvenimas kartu- be meiles-nesamone.As nekalbu apie baznytine santuoka.Mes su vyru baznycioje susituokeme tik po 7 metu ,,civilines ” santuokos.O dabar kazkada kalbejom su vaikais( sunum,jo mergaite,jiems po 22),tai kazkaip pasakiau,kad nevertetu iskart lekti i baznycia ,o po metu -ziurek ,jau skiriasi.Ir ka,maniskiai atsake-jei netikri savo jausmais,tai kam tada ir ta ,,civiline”.ir ju tiesa.Dabar galima gyventi ir nesusituokus,o galima ir susituokus baznycioje -skirtis,tuoktis,vel skirtis.Kazkaip ta santuoka ir gyvenimas kartu-toks paprastas dalykas tapo.Man nesuprantamas ,,pabandymas” gyventi kartu.Vyrams paprasciau,o merginoms?
O norint kazka islaikyti grazaus ir gero,visada reikia deti pastangu,noro ir visa kita..Prarasti galima labai greit.
Mane labai suintrigavo apie kokia knyga kalbejote rasydama savo mintis 2009 m. liepos 4 dienos laisvalaikio pamastymuose apie galimybe rinktis gyvenimo drauga. Jei prisimenate parasykite knygos pavadinima ir rasytojo pavarde. Noreciau perskaityti sia knyga.
Miela Zydre, ta knyga buvo vokiskai ir siuo metu ji pas mane namuose Vokietijoje. Kai tik sekanti karta ten nuskrisiu butinai JUms parasysiu pavadinima. Sekmes!