Rasa Martens

Turiu papasakoti apie vieną nepaprastai įdomią knygą, kuri yra pavyzdys, kaip tiesiog gana paprasta idėja gali virsti nepaprastai įdomiu eksperimentu ir po to, žinoma, verslu.

Taigi, Didžiojoje Britanijoje gyvenantis pilietis Terry Ravenscroft yra visų pasaulio avialinijų siaubas, nes jis rašo joms įvairaus pobūdžio klausimus turinčius laiškus ir laukia atsakymų. Jis susirašinėja, t.y. klausinėja tol, kol avialinijų ryšių su visuomene skyrius jau nebeatrašo, nes supranta, kad čia yra arba išprotėjęs klientas arba tai daroma specialiai.

Taigi, knygoje sudėti laiškai ir nuskenuoti avialinjų atsakymai. Tai galima sakyti tam tikra prasme dokumentų knyga, bet joje tiek juokingų istorijų, kad imi galvoti, jog tikrai reiktų ją išversti į lietuvių kalbą. Gal gyvenimas pralinksmėtų..

Taigi, keletas istorijų:

AIR 2000: Terry rašo, kad jis skrido šiomis avialinijomis ir jam nepaprastai skanus buvo maistas, t.y. lazanija, kurią jis valgė lėktuve. Lazanija jam patiko dėl to, kad jis yra didelis gurmanas, kuris 5 kartus savaitėje mėgaujasi mikrobanginėje  krosnelėje pagamintu maistu.Taigi, jis labai norėtų tos lazanijos recepto. Avialinijos jam atsakė, kad recepto negali duoti, nes maistą gamina samdoma kita kompanija ir pabaigoje parašė vieną bendrinį mandagumo sakinuką, kuris skamba maždaug taip: mes labai džiaugsimės ir vėl galėdami jus pasveikinti savo avialinijų lėktuve, kur galėsite paskanauti mūsų maisto. Tada Terry jiems parašė, kad labai dėkingas už šį pakvietimą, ir tą jam skirtą nemokamą kelionę jis norėtų skristi į Floridą, nes ten dabar visi skrenda atostogauti. :) Avialinijos jam atsakė, kad čia jis ne taip suprato tą sakinį ir tai buvo ne kvietimas nemokamai skristi, o tiesiog mandagumo forma. Tada jau Terry parašė “piktą” laišką, nes jis pasirodo jau pasiėmė atostogas tam reikalui ir jau daugeliui draugų išreklamavo Air 2000 kaip labiausiai klientus mylinčią kompaniją..

AIR UK:  Terry parašė, kad kai skrido kompanijos lėktuvu jam labai patiko stiuardesių darbas ir nepaprastai gražios jų akys bei uniformos. Jis norėtų paprašyti nusipirkti vieną uniformą. Atsakymas atėjo neigiamas, nes uniformos yra griežtai tik avialinijų nuosavybė ir tai labai svabi saugumo detalė. Tada Terry parašė, kad jis garantuoja, kad uniforma bus naudojama tik jo miegamajame ir jo žmonos drabužių dydis yra 38 ir uniforma gali būti jau naudota ir nurašyta. :) Atsakymas žinoma vėl buvo neigiamas, nes netgi nurašytos uniformos yra griežtai apskaitomos ir utilizuojamos. Tada Terry atrašė vėl, kad iš moters su tokiu gražiu vardu ( ji avialinijų vardu pasirašinėjo laiškus) jis tikėjosi daugiau ir manė, kad ji turėtų suprasti, kad žmogui pagerinti jo seksualinį gyvenimą nėra taip jau ir blogai..

British Midland: Terry rašo, kad jo draugas ruošiasi skristi su žmona atostogauti ir rūpinasi, kad jei žmona sėdės prie lango ir kažkas su dideliu plaktuku išdauš jį, ar per langą oras ištrauks žmoną ir ar kitas keleivis, kuris sėdi šalia, bet bus prisisegęs saugos diržą liks sėdėti? Ar bus saugu? Avialinijos jam atsakė, kad skristi lėktuvu tikrai jau bent dėl tos priežasties yra saugu, nes nieks negali įsinešti didelio plaktuko į lėktuvo kabiną, o be to išmušti langą irgi neįmanoma. Tada Terry atrašė, kad po tokio avialinijos atsakymo jo draugas pasirinko atostogų kelionei iškylą laivu, nes ten viskas daug paparaščiau.. :)

Kitose istorijose pasakojama, kad Terry nori skisti,bet sveria 250kg, arba jis nori pasiimti savo maistą, arba šalia sėdinti moteris apvėmė ir sugadino jo batus, arba jam perkant daiktus stiuardesė ne taip atidavę gražą ir t.t.

Žodžiu, visko nepapasakosiu, bet knyga tikrai labai juokinga, turint omenyje tai, kad avialinijos privalo atsakyti žmogui net ir į pačius kvailiausius laiškus.

O mano vienas kolega davė idėją pabandyti parašyti pvz.Air Baltic ar kitoms artimoms mums avialinijoms ir pažiūrėti kaip jie reaguotų..