Šiandien įdėsiu poetės Dalios Teišerskytės kurtą eilėraštį iš jos dovanotos knygelės labai seniai.. Man tada buvo vos 13 metų, tačiau domėjausi kultūriniu gyvenimu ir pamenu, kad atostogaujant pas tetą Druskininkuose buvau jos kūrybos vakare.
Tada nei p.Dalia, nei aš tikrai negalvojome, kad po to dar ne kartą teks susitikti ir bendrauti. Esu netgi su p.Dalia viename renginyje Taujėnų dvare demonstravusi madas ( tai buvo drabužių boutique “FEDORA” ir papuošalų dizainerės Vilijos Poškienės projektas).
Ji mano akyse yra visada labai šilta, nuoširdi ir gerumą spinduliojanti moteris.
Keli prašymai
Nebūk man geras – tapsi išimtim,
Ir bus tada kur kas sunkiau gyventi…
Nereikia to. Abu pradėjom senti,
Tad pasikliaukim vien tik išmintim…
Nedovanok man to, ko neturi,
Ir ko dabar turbūt jau nieks neturi –
Aš ne Asol. Ir ta raudona burė
Ne man. Ir tu ne man buri,
Taip atkakliai ieškodamas kavos
Puodelyje nutūpusio likimo.
Tu vargšas piligrimas, tik be grimo
Ir be vainiko ant žilos galvos,
Ir be sandalų, netgi be lazdos,
Kad smėlį braižytum, išbūręs lemtį…
Geriau, susukęs ryšulėlin plentą,
Paslėpęs jį laikytum visados –
Kad nepabėgčiau nuo tavęs daugiau
Kaip bėgu nuo apgirtusio pasaulio….
– – – –
Ak, būk man geras ir dosnus – kaip saulė!
Sulytas, mielas, vienišas žmogau…
Dalia Teišerskytė “ATMINTIES ŠEŠĖLIAI”
( 1989)
Labai nuoširdus.