Šiandien apie Jūratės Ražkovskytės knygą “Gintarė Karaliūnaitė.Nebaigtas romanas”.
Šitą knygą nusipirkau matyt dar ir dėl to, kad tai žurnalo “Žmonės” įžymių žmonių biografijų serijos leista pirmoji knyga.
Neesu šios daininikės gerbėja ir žinau vos kelias jos dainas, tačiau vistiek buvo įdomu paskaityti biografiją žmogaus, kuris vos 30 metų.
Taigi, nieko gero ir nesitikėjau, tačiau buvau pozityviai nustebinta. Man patiko tai, kad knygoje gali atrasti šiek tiek kitokią Gintarę nei ji yra viešumoje. Ji čia daug gilesnė, įdomesnė ir priimtinesnė.
O kokia ji atvira..wow..tik man kažkaip užsifiksavo visai kiti atskaitos taškai, nei buvo skelbiama žiniasklaidoje reklamuojant šia knygą ( romanas su R.Janavičiumi, avarija, skyrybos su vyru ir t.t. ). Man daug labiau įstrigo jos pasakojimas apie santykius su močiute, mama ir su savimi, pamąstymai apie jos gyvenimo verybes.
Knyga visai smagiai skaitosi ir jei nežinotum, kad tai biografija, tai galėtų būti visai linksmas vasarinis romanas, kuriuos leidyklos leidžia specialiai vasaros sezonui skaityti prie jūros ar pasiimti į lėktuvą.
O juk taip ir atsiranda daug knygų..aprašomas savo gyvenimas, tačiau neišdrysti prisipažinti, kad tai tu, arba neesi toks įžymus, kad prisipažinus tai tą knygą koks nors leidėjas imtųsi spausdinti. Tada pavadini tai romanu ir kartais Tavo gyvenimo istorija tampa tokia populiari, kad pagal ją net gi statomi filmai.
sveiki,
turbut krize yra gerai…anksciau kad lietuviui knyga issileisti, kiek girdejau, kryziaus keliai budavo, o dabar …kiek nori:-)
ir vis tiek man idomu lieka, kas tose knygose “paslepta”, kur paslaptis? Rasa, gal rastum koki straipsniuka paanalizuoti…? praaasau:-)
Prasau atkreipti demesi, kad knyga raso ne pati Gintare, kaip ir kitas panasaus pobudzio knygas, bet kitas zmogus-zurnaliste. tai kiek cia gintares?
perskaičiau Jūsų įrašą, nes skaitau šią knygą.. buvo įdomi kita nuomonė..