Rasa Martens

Kadangi šiuo metu esu Bonoje, tai šiek tiek mano įrašai bus iš čia ir apie gyvenimą čia.

Taigi, vakar per TV žiurėjau laidą ” Kas taps milijonieriumi? “. Ši laida Vokietijoje gyvuoja jau per 10 metų, ją veda nepaprastai populiarus vedėjas Gunter Jauch, kuris savo charizma yra užkariavęs visų simpatijas. Ta laida turi aukščiausius reitingus.

Kandidatas turi atsakinėti į klausimus, turi 4 jokerius ( publika, skambutis pačio įvardintam žmogui-ekspertui ir kt.). 

Vakar kandidatui laimėti milijoną eurų pagalbos prireikė atsakant į klausimą, įvertintą 125.000 EUR. Jie  paprastai būna labai sunkūs, painūs, nes iki išsvajotojo laimėjimo tebūna likę 2 klausimai. Klausimas buvo iš literatūros srities, kuriame klausiama ar kūrinį x parašė tas pats autorius, kuris parašė kūrinį y, ir čia duodami 4 variantai galimų y.

Kandidatas iš karto supratęs, kad pats nesusidoros paprašė paskambinti jo draugui, mokslų daktarui, kuris ir pats netgi rašo knygas. Tada vedėjas paskambinęs prisistato ir klausia ar dažnai jis žiūri laidą?

Didžiausiam publikos nustebimui ir garsiam juokui, atsakymas yra: NE, jis laidos nematęs nei karto, o ir TV nežiūri beveik visai.

Tada, Gunter Jauch su lengva ironija komentuoja, kad tokie ” TV nežiūrėtojai” yra patys blogiausi pagalbininkai atsakinėjant į rimtus klausimus ir jų net neverta įtraukinėti į savo pagalbininkų sąrašus.

Žinoma, tas mokslų daktaras vos per keletą sekundžių pasako teisingą atsakymą ir netgi praplečia jį, pasakydamas, koks tai autorius ir t.t.

Publika ploja, žaidėjas džiaugiasi išloštais 125.000 EUR, o sėdintis kambaryje ir žiūrintis TV žmogus susimąsto ( arbe ne ), kad dažnai žinių reikia ieškoti ne ten, kur jų ieško ir kad gyvenimas be TV irgi yra gyvenimas, ir kartais netgi puikesnis, gilesnis.