Visi daiktai gražiai ir tvarkingai supakuoti į maišelius. Giminaičiams ir draugams, esantiems Vokietijoje, supirkta dovanų – lietuviškų saldumynų, juodos duonos iš Tymo turgelio, netgi obuolių sūrio šį kartą nuprirkau. Namuose pasiliekantiems, sudėliota kada ir kiek reikia lašinti vaistų Vipu’ui, ką nupirkti ir t.t. Žodžiu, viskas vyksta pagal planą.
Registruojamės Vilniaus oro uoste skrydžiui, ir aš labai džiauguosi, kad matosi daugiau žmonių, kažkoks judėjimas. Paskutinės savaitės naujienos, kad “air Baltic” pradės naujus tiesioginius skrydžius net į 5 Europos miestus džiugina dar labiau, nes iš tiesų, padėtis buvo katastrofiška.
Taigi, gave įlaipinimo korteles, laimingi einame prie security posto. Stovime eilėje ir staiga girdžiu:
– Keleivė Rasa Martens, nedelsiant kviečiama prieiti prie registracijos labgelio Nr.4.
Oho..iš pradžių galvoju, kad ne taip išgirdau..pakartojo dar kartą..po to galvoju, kad galbūt mums davė ne tas vietas lėktuve..
Apsisukame, išeiname iš eilės ir žingsniuojame į registracijos salę atgal. Per tą laiką permastau, kad niekada dar gyvenime oro uoste manęs nekvietė per informaciją, nes niekada nevėluodavau registruotis, niekada neužsibūdavau Duty Free parduotuvėse ir visur būdavau laiku. Taigi, kodėl čia šį kartą tokia “garbė”?
Jau iš tolo mane pamačiusi oro uosto darbuotoja mojuoja man… MANO PINIGINE.
Juokiuosi, nes tuo momentu net nespėju pagalvoti, o kas gi būtų buvę, jei būčiau išskridusi be jos..kas būtų jei žmogus stovėjęs kitoje eilėje nebūtų pamatęs, kad aš ja padėjau ant lentynėlės ir pasiėmusi savo bilietus bei rankinę nužygiavau toliau? Piniginėje buvo ne tik pinigai, kreditinės kortėlės, bet ir mano ID, mano vairuotojo pažymėjimas..
Padėkoju, džiaugiuosi, kad man taip pasisekė ir skrendame, tačiau džiaugsmo dar daugiau, nes mano vyras sako:
– Oi, kaip man smagu, kad vis dėl to tu neesi perfect.. :)
Lėktuve prisiminiau vieną atvejį, kai buvo netgi užlaikytas lėktuvo išskridimas iš Frankfurto į Vilnių, nes viena keleivė pametė savo sužadėtuvių žiedą tualete ( kadangi labai jį saugojo, tai prieš plaunantis rankas nusiėmė jį ir pasidėjo ant praustuvo) ir jį radusi moteris tą žiedą nunešė į oro uosto radinių biurą.
Žiedą jai buvo dovanojęs sužadėtinis amerikonas berods. O ir pats žiedas buvo antikvarinis, nes jis yra šeimos relikvija ir nešiojo jį netgi prosenelė.
Visas lėktuvas mato tos merginos dideles ašaras, visas lėktuvas laukia žiedo ir žinoma nori jį pamatyti..
Kai stiuardesė jį atnešė nustebo visi – deimantas gal kokiu 3 karatų!
Galima tik pasidžiaugti kokių sąžiningų žmonių yra šiame pasaulyje.
