Gyvybė – mano ginklas,
užuobėga menka,
nesibaigiantis ginčas,
nei karas, nei taika.
Tiek būta, jausta, rėkta,
kad jau spėliot imi:
o kas gamtos norėta įrodyt manimi?
Ko gero, jos mėginta visu manim pajust,
kaip skaudžiai viskas krinta,
ir kaip aš myliu jus.
Justinas Marcinkevičius
Spejau pasiilgti svelniu Rasos irasu. Aciu uz nuostabu eilerasti.
su gimtadieniu!
ir visa ko geriausio!