Vieną rytą atėjusi į darbą radau savo draugų iš Kauno Alekso ir Giedrės atsiųstą emailą su eilėraščiu, sveikinimu su pavasariu bei gaivių minčių ir darnos sieloje palinkėjimu.
Visa diena buvo tokia šviesi.. šypsojaus ir džiaugiausi, kad turiu tokių draugų kaip jie.
Juk iš tiesų, kartais rodos maža dovanėlė padaro didelius dalykus.
“Gėlė pasakė vėjui, kad ji pražys rytoj,
O vėjui pasigirdo, kad ji pasakė “tuoj”,-
Tas pakuždėjo broliui, o brolis dar kitam,
Jauniausiam ir linksmiausiam, kvailam ir nerimtam.
Ir tas atvarė debesį ir ėmė pilti lietų,
Ir saulės krosnį išpūtė, kad ji karščiau spindėtų.
Ir visą kaimą sujaukė ir dūko be galvos,
Ir trankės, klausinėdamas, kokios ji bus spalvos.
Ir nutarė nelaukusi pražyst gėlė gera,
Ir plyšo drėgno pumpuro žalia skara, –
Gėlė baltai pražydo ir baltą gėlę tą
Lingavo vėjas šaukdamas: “Balta, balta, balta!”
(H.Radauskas)
Demesys daro stebuklus.
As dar karta noriu Jums padekoti,kad padovanojote mums ta kompiuteri.Is tikro Jus neisivaizduojate,kaip pasmaginote mums gyvenima.Yra kaip yra,mums daznai tenka ,,pagyventi’ ligoninese.o si jusu dovana tikrai praskaidrina dienas ,gali isirasyt filmu,knygu,zurnalu…interneto juk ten nera.
Zodziu,Labailabai noriu jums padekoti uz Jusu gera sirdi.Tik vistiek pridursiu-siais laikais tokiu zmoniu nebera,arba ju tiek mazai ,kad nebematome.ACIU JUMS UZ GERUMA!