Būdų parodyti savo širdies gerumą yra įvairių..svarbiausia, kad to gerumo būtų..svarbu ne tik galėti, bet ir norėti juo dalintis..labai svarbu anot Justino Marcinkevičiaus “nesumindyti širdies”..
Vakar buvau “LNK” televizijos surengtoje “Gerumo dienoje”. Tai nebuvo vien tik vienos televizijos projektas..tai mūsų visų gerumo ir reikiamo dėmesio parodymas, o gal greičiau atkreiptas dėmesys į problemą. Juk apie gripo epidemiją kalbama daugiau nei apie vėžį, nors pastarasis nusineša daug daugiau gyvybių ir atneša daug skausmo. Man rodos, kad Lietuvoje ir ne tik joje, nėra nei vienos šeimos, kurios ši liga nebūtų palietusi. Jei ne šeima, tai tada draugai, kolegos..
Kažkodėl manoma, kad vėžys yra toli ir jis tavęs nepalies. Apie šią ligą vengiama kalbėti, nes ji labai klastinga. Tam tikra prasme netgi bijoma apie ją kalbėti, tarsi tai būtų gėda ir tu pats tą gėdą užsitraukei.. Nepaisant visko, ji yra, ji “ima” vieną po kito žmones, nesirinkdama nei pagal turimus titulus ar turtus, amžių, lytį, nebaigtus darbus, neužaugintus vaikus..
Sutikau atvirai pasakyti kad ir man buvo ši liga dėl to, kad manau jog būtina visais būdais skatinti žmones nebūti abejingais savo sveikatai ir nuolat ją tikrinti. Visi daktarai sako, kad ankstyvoje stadijoje diagnozavus šią ligą ją įmanoma visiškai išgydyti. Aš taip pat dabar esu visiškai sveika, o galėjo būti ir kitaip..
Medicina iš tiesų pažangos dėka dabar vėžį diagnozuoja vos jam prasidėjus ir jį pilnai išgydo, bet reikia pačiam nueiti pasitikrinti. Čia man kažkuo primena anekdotą, kai žmogus meldžia Dievą laimėti loterjoje milijoną, o šis pataria žmogui pirmiausia nusipirkti loterijos bilietą.
Sutinku, kad darbų gausa, nuolatinis bėgimas, o gal kartais net nenoras sužinoti apie ligą verčia neiti tikrintis, bet manau didžiausia to priežastis yra tiesiog nesugebėjmas realiai vertinti esamos grėsmės. Žmonės instinktyviai bando saugotis nuo neigiamos informacijos ir ją tarsi ignoruoja.
Kai prieš kokius metus pirmą kartą parašiau čia apie savo ligą, gavau daug laiškų žmonių, kurie manęs visiškai nepažįsta, tačiau paskaitę arba patys nuėjo arba savo artimuosius nuvedė pasitikrinti ir jiems rado tai, ko jie visai nesitikėjo. Džiaugiuosi, kad jie užbėgo įvykiams už akių.
Tvirtai tikiu, kad Gerumo dienos metu surinkti pinigai išgelbės daug žmonių gyvybių, tačiau man rodos, kad dar daugiau išgelbės tai, kad tą dieną parodyti siužetai, filmai, išsakyti pamąstymai paskatins žmones laiku,t.y. profilaktiškai kreiptis į gydytojus, jei yra -surasti šią ligą ir ją pilnai išgydyti.
Juk gyvenimas iš tiesų yra nuostabus.
