“Kad bendravimas turėtų prasmę, jis turi įgyti gyvenimą.
Jis privalo peržengti ” tu ir aš” ribas ir tapti “mes”.
Nuoširdžiai bendraudamas tavyje matau gyvenimą, kuris nėra mano, ir dalyvauju jame. O tu manyje matai manąjį gyvenimą ir dalyvauji jame.
Trumpai tariant, mes šiek tiek išaugame savo senuosius “aš” ir tampame kažkuo nauju.
Norėdamas išgyventi šį pasidalijimą jausmais, negaliu dalyvauti pokalbyje nuslopinęs save.
Jo metu aš neturiu jausti jokių ribų.
Privalau atsiduoti bendravimui ir turiu norėti būti tas, kas iš šio ryšio išaugs.”
Hugh Prather “Užrašai sau”
