Kartais turime tiesiog atsistoti, atsisveikinti ir išeiti.. Kai kurie mūsų atsisveikinimai nutinka visai netikėtai, be išankstinio perspėjimo. Kai kuriuos galima nujausti iš anksto. Kai kurie mūsų atsiveikinimai mums atneša lengvumo jausmą, o kai kurie nepaprastai didelį skausmą. Mes atsisveikiname su Žmonėmis, vietomis, įvykiais, dulkėmis apaugusiais mūsų nusistatymais ir elgesio normomis.
Dažnai savo kelionėje turime atsisveikinti ir su vienu svarbiausių dalykų- savo svajonėmis. Jos labai vertingos ir įleidžia savo šaknis į mūsų mintis ir jausmus. Bet jei mes nepastebime, mirę mūsų svajonės, kurias mes vistiek nešiojamės su savimi mūsų vidinį ir išorinį pasaulį daro labai sunkiu..
Tada mes bandome mirusių svajonių paliktas juodas tuščias vietas užkamšyti naujai sutiktais žmonėmis, naujais dalykais, tačiau dažniausiai tai būna nesėkminga. Ir matyt dėl to, kad ta iliuzija tiesiog blokuoja mūsų jausmus ir mes neesame pasiruošę naujoms svajonėms, naujoms vizijoms.
Jei savo akyse turime tik vakarykštes svajones ir dėl jų nematome šiandieninės arba rytojaus svajonės, reiktų pabandyti su jomis atsisveikinti.
Net jei tai būtų daug kainuojanti svajonė, didelė viltis ar aukštas tikslas, bet jauti, kad jis visiškai netinka tau nei šiandien, nei ateityje..turi su ja atsisveikinti ir neeikvoti savo jėgų. Atsisveikinant reiktų pasakyti, kokia brangi ir svarbi ta svajonė, tačiau atėjo laikas ją palikti ir judėti toliau..
labai grazios mintys… tik kartais svajone paleisti taip ziauriai sunku… nors ir supranti viduje, kad taip bus tik geriau.. nes tiesiog reikia judeti toliau..
Puikus zodziai ir ju prasme…
Graziai parasėte.
Tik gal truputi istemtai.
Gero ketvirtadienio :)
Nuostabu! Tiesiog nuostabu ir…liūdna.
Labai geri ir tesingi zodziai, tik labai sunku juos igyvendinti. Jusu puslapi skaitau neatsitiktinai, apie ji suzinojau butent ieskodama informacijos apie viena zmogu, kuris man labai brangus, bet deja turiu ismokti su juo atsisveikinti…. Jusu zodziai man labai prasmingi. Aciu!
bet kartais tiesiog pasiklysti svajoniu ir noru lavinoje ir sunu atskirti, kas tikra, o kas laikina ir kaip vienos svajones padeda atsirasti kitoms.. nuo kurio galo pradeti narplioti, kad liktu brangiausios ir norimiausios..