Kai jautiesi pasimetęs ir labai vienišas, kai nebežinai ką daryti toliau, geriausia nulysti į tokį ramų kampą, kur jautiesi visiškai saugus – savo širdį.
Ir visiškai nesvarbu kokia problema vargina- meilė, darbas, pinigai ar laisvalaikis – visada klausykis savo vidaus.
Širdis visada jaučia kas yra teisinga ir lengvai veda tuo keliu, kuris ir tėra teisingas. Niekada neberasi tinkamo kelio jei klausysi tik išorės, nors kartais tai gali būti visai naudingi ir iš geros širdies tarti patarimai.
Atsakymas slypi ne proto sugalvotuose vingiuose, o širdyje. Širdis yra centras, kuriame harmoningą pusiausvyrą suranda jausmai, protas ir siela.
Ten jautiesi apsaugotas nuo visko.
Kai paskutini karta as vadovavausi jausmais mane pavadino ligoniu persekiotoju. manau tavo straipsnis yra netiesa.
Širdies balso [pasąmonės siunčiamo signalo] deja dažniausiai neišgirstame arba mum pamaišo geležinė proto logika.
Bingo!
Būtų labai gerai – protingųjų išklausyt, o širdies paklausyt…bet juk tai-taip sudėtinga. ir kartais taip vieniša…