Kaip dažnai vaikystės prisiminimai būna tarsi stebuklingi, o paskui stebuklų turbūt vis mažėja.. Prisimenu kai buvau dar labai maža ( negaliu prisiminti metų..5-7 gal..) mano Vilniuje gyvenantys seneliai, tiksliau močiutė vis vesdavosi mane į operos ir baleto teatrą. tai prilygdavo stebuklui iir tikrai ne dėl per pertraukas valgomo nuostabaus karšto šokolado. Nors gal jis musm [ Daugiau ]
