Kodėl būtent Kenija? Kodėl kitaip nei visada, t.y. ne organizuota kelionių agentūros kelionė su 100% garantija, kad bus puikus viešbutis, dušas, puikus maistas ir matysime tik gražiausius šalies dalykus?
Todėl, kad Johanno draugas david Rempel jau 32 metai yra ten misijonierius ir teikia pagalbą Kenijos žmonėms. Dabar netgi jis atsakingas už labdaros organizavimą Kenijoje, Somalyje, Sudane ir Konge. Taigi, keliaudami su juo ir jo žmona, pamatysime tai, ko nei vienas turistas nemato. Aplankysime vaikų namus, pastatytas ligonines, pavienius kaimelius ir t.t.
Galų gale ir vėl pasitvirtinsime, kad labai jau mes laimingi gyvendami turint vandenį, elektrą ir maisto.
Keliaujame su 3 dideliais lagaminais, iš kurių viename dovanos vaikams ir David su Christine. Vaikams į vaikų namus vežame saldainukų- čiulpinukų, spalvotų pieštukų, flomasterių, spalvoto popieriaus, žirklučių, balionų. Kai Vilniuje parduotuvėje pirkau balionus, pardavėja maloniai man padėjo juos rinktis ir pasiūlė pirkti balionų, į kuriuos pripili vandens, nes anot jos, vaikai nepaprastai mėgsta su tokiais žaisti ir mėtytis. Tada teko jai prisipažinti, kad ten kur aš važiuoju ir kam bus skirti balionai, žmonės saugo kiekvieną vandens lašą ir neįsivaizduoja, kad jį galima taip laistyti… Vėliau dykumoje matysiu, kaip žmonės semiasi vandenį gerti iš ištvinusios ir ne tą vagą pasirinkusios molinos upės vagos, į kur aš net bristi nelabai drįsčiau.
Beje, pasirodo, kad iš Kilimandžaro kalno teka begalė upių ir vandens būtų daugiau, bet yra padaryta vandens sistema, t.y. vamzdis, kuris surenka tą vandenį ir nukreipia į Nairobi, kur yra begalė šiltnamių, kur auginamos rožės. Tos visos firmos priklauso užsieniečiams, tačiau akcijų turi valstybės veikėjai, todėl jie ir užtikrina pilną aprūpinimą vandeniu. Visos rožės milijonais keliauja į Europą..
Taigi, kelionės nuotykiai prasideda jau Vokietijoje, kai Diuseldorfe pasako, kad mūsų skrydis su “Lufthansa” avialinijomis į Londoną yra tiesiog anuliuotas. Štai kodėl online iš vakaro niekaip negalėjau užregistruoti mūsų skrydžiui ir gauti įlaipinimo korteles. O beje, “Lufhansa” rinkomės dėl patikimumo, stabilumo. Taigi, mus įsodina į sekantį skrendantį lėktuvą ir pasidžiaugiu, kad tarp skrydžių Londone turėjome 4 valandų pertrauką, juk kitaip lėktuvas į Nairobi būtų išskridęs be mūsų..Štai dėl ko visiems siūlau pasilikti didesnius tarpus tarp jungiamųjų skrydžių..jo, jei viskas puikiai klostysis, turėsite daugiau laiko oro uoste, tačiau visada galima paskaityti knygą maloniai gurkšnojant kavutę.
Žodžiu, pagaliau mes “Virgin Atlantic” lėktuve, skrendančiame į Nairobi. Kažkodėl tikėjausi, kad šių avialinijų servisas bus geras, nes jų savininkas Ričardas Bransonas nepaprastai kūrybingas ir sėkmingas, charizmatiškas verslininkas. Esu skaičiusi dvi jo knygas, kuriose pilna patarimų kaip daryti verslus ir t.t. Žodžiu, “Virgin Atlantic” man iki šiol asociavosi su kokybe. Deja, ir skrendant pirmyn, ir atgal teks labai nusivilti- servisas prastas, maistas iš vis nevalgomas, nors jau ir taip visada aišku, kad skrydžių metu maistas dažniausiai visada prastas ir nieko išskirtinio nesitiki..
Nuotykiai lėktuve vyksta toliau.Lėktuvo pačiame gale žiauriai kriokia, spiegia juodaodis.Drąskosi, plėšosi, o mes nesuprantam kas ten vyksta..aplink jį kokie 4 vyrai apsirengę civiliai, bet paaiškės, kad tai policininkai. Mintys dvejopos: arba čia kažkoks nesveikas žmogus, arba teroristas..labai nejauku sėdėti, o be to sužinome, kad jis skris visą kelią su mumis. Bespiegiantis juodaodis- vienas iš daugelio Kenijos gyventojų, kurie nelegaliai pasiliko Jungtinėje karalystėje ir juos dabar deportuoja iš šalies. O spiegia jis specialiai, kad išgąsdintų keleivius ir stiuardeses, keleiviai pakeltų sumaištį, kad neskris tuo lėktuvu kartu ir tada juodaodis yra išvedamas iš lėktuvo ir lieka kalėjime toliau. Anot stiuardeses, jiems ten geriau nei namuose. Būtent šiam vaikinui jau pavyko kartą taip išsisukti nuo skrydžio į Keniją, todėl jis sėkmingai bando antrą kartą tą patį metodą. Keleiviai raminami, kad paklus lėktuvui tasai keleivis susivokia, kad jau kitaip nebus ir nutyla, nes jau suvokia, kad kitaip nebus, nors man kažkaip nesitiki..
Vaikinas pasirodo sveikatos turintis nemažai, kriokia be perstojo kokia 40 minučių..lėktuvas pakyla..nurimsta…aplink jį sėdintys policininkai saugo ir nesudeda net bluosto visos kelionės metu..
Nusileidžiame Nairobyje..Čia rytas..
Drasi kelione, as neisdrisciau…sunkiausia tai, kad negali pats isspresti visu tu (ypac vandens) problemu, jautiesi bejegis. As vis galvoju: kodel taip skirtingai zemynuose gyvena zmones, lyg ir salygos visiems vienodos duotos?
Noreciau sios keliones istorijos pratesimo:)…smalsu