Aš tikrai esu įsitikinusi, kad visas šitas frazes jūs jau esate skaitę ir žinote, tačiau aš pati labai norėjau, kad jie būtų mano BLOG’e. Juk kartais tai užsimiršta, kartais perpasakojant kažkas pakeičiama.
Nesiimu dėstyti savo minčių prie kiekvieno sakinio, nes čia viskas pasakyta taikliai, konkrečiai.
“Aš myliu tave ne už tai, kokia tu, o už tai, koks aš, kai būnu su tavimi.
Nei vienas žmogus nevertas tavo ašarų, o tie, kurie jų verti, tavęs nepravirkdys.
Vien tik todėl, kad kažkas nemyli tavęs taip, kaip tau norisi, dar nereiškia, kad jis nemyli tavęs iš visos širdies.
Tikras draugas tas, kuris laikys tave už rankos ir jaus tavo širdį.
Blogiausias būdas ilgėtis žmogaus tai būti kartu su juo ir suprasti, kad jis niekada nebus tavo.
Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna: kas nors gali įsimylėti tavo šypseną.
Gali būti, kad šiame pasaulyje tu tik žmogus, bet kam nors tu visas pasaulis.
Neeikvok laiko žmogui, kuris netrokšta praleisti jo su tavimi.
Gali būti, kad Dievas nori, jog mes sutiktume netinkamus žmones iki tol, kol sutiksime tą vienintelį, kad kai tai atsitiks mes būtume už tai dėkingi.
Neverk, kad kas nors baigėsi. Nusišypsok, kad tai apskritai buvo.
Visada atsiras žmonių, kurie suteiks tau skausmą. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais.”
Gabriel García Márquez
labai teisingos mintys.
grazu.
daugeli ju esu ir as panaudojusi savo blog’e bet nezinojo kazkaip kad jos Marquez..
labai grazu! jo citatos tokios taiklios.
Šie žodžiai man sukelia tiek daug prisiminimų. Pamenu mokykloj po nelaimingų pirmų meilių visus šiuos žodžius su draugėm surašėm ant sienos. Smagu prisiminti, ačiū:)
:-) :-] :-}
Labai, labai gražu… keletą iš šių minčių jau turėjau užsirašęs, o kitos nuteikė labai maloniai…
Kaip visuomet – ačiū.
Tomai, tai Jums aciu, kad randate laiko skaityti mano Blog’a ir dar netingite man parasyti komentarus. Ju visada laukiu, nes tik dvipusis rysys yra tikras.