Rasa Martens

Šiandien vis neprisiruošiu parašyti dienoraščio įrašo. Ir labai gerai žinau kodėl..Bijau pradėti verkti, nes šiandien gana liūdna diena man.

Prieš 1,5 metų mirė mano močiutė ( mamytės mama ), kurios gimimo diena yra Kūčių vakarą. Ir mes labai laukdavome tos dienos, nes visa šeima žinojo, kad susitiksime pas močiutę. Netgi tada, kai dėl sunkios ligos mano močiutė jau nebeatskirdavo žmonių, sunkiai kalbėdavo, mes visi iš visų pasaulio kampelių važiuodavome pas ją.

Taigi, antrosios Kalėdos visai kitokios. Nors vis tiek visą dieną galvoju apie ją ( nors ir šiaip beveik nebūna dienos, kad apie ją nebegalvočiau).

Žinoma, kiekvienam iš mūsų savosios močiutės yra nuostabiausios.Manoji, kurios jau nebėra, visada buvo kompanijos siela ( tarp jaunų ir senų), visada buvo linksma, nepaprastai darbšti ( mudvi su pusesere buvome ir “apmegztos” ir “apsiūtos” ).Močiutė buvo nepaprastai moderni ( mados būdavo tik iš “BURDA” žurnalo; slėpdavo mus nuo senelio kai eidavome į šokius, sakydama, kad pas drauges; ji net “gramuką” išgerti mums davė pati, kad to nereiktų išbandyti kažkur gatvėje).

Močiutė būdavo gražiausiai apsirengusi, pasitempusi. Niekada negirdėdavom jos bėdavojant, o juk gyvenome laiku, kai nebuvo net normalaus tualetinio popieriaus (jo pirkti važiuodavo į Baltarusiją). Nors gyveno mieste, ji sugebėdavo pagaminti naminių dešrų, kompotų ir viską darydavo su tokiu lengvumu, kad mes net nesuprasdavome, kad tai didelis darbas..

Tik dabar suprantu, kodėl niekada nemačiau savo močiutės su lakuotais nagais ar skaitančios knygos…

Tik dabar suprantu, kad padariau didelę klaidą laiku jos nepaklaususi mėgstamo trupininio pyrago recepto, kuris man pats skaniausias..

Tik dabar žinau, kad per mažai buvau su ja, per mažai supratau netgi būdama su ja, nes buvau tik paauglė..

Netgi kai šokau LTV projekte, dažnai galvodavau, kad močiutė taip būtų apsidžiaugusi jei mane būtų mačiusi..( žinoma, ji tai mato ir dabar).

Mane guodžia tik tai, kad turiu dar viena močiutę, kuri nemažiau šauni, bet visiškai kitokia. Ir stengiuosi būti su ja kuo daugiau..

Na, o visiems tiems, kurie šį Kūčių vakarą dar turi močiutes, linku prisiglausti prie jų ir pajusti tą nepakartojamą šilumą..kurią tik jos ir tegali mums skleisti.