Rasa Martens

NA, ŠTAI PIRMASIS MANO SKAITYTOJO TEKSTAS. TAI KARTU IR MANO KOLEGOS, KURIS PASKATINO MANE RAŠYTI BLOG’Ą, MINTYS ( todėl manau, kad logiška pradėti šią “Draugų lūpomis apie..” rubriką nuo jo). PRIMENU, KAD LAUKSIU JŪSŲ MINČIŲ IR TIKRAI JAS PUBLIKUOSIU ČIA, O ĮDOMIAUSIO STRAIPSNIO AUTORIAUS LAUKIA MAŽA DOVANĖLĖ.

TAIGI, ŠIANDIEN SKAITYKITE JUSTO JASKONIO MINTIS APIE…

Magnetukas kabantis ant šaldytuvo su italų poeto Cesare Pavese žodžiais byloja: “We don’t remember days. We remember moments”. Ir matyt reiktų nulenkti galvą šiai poeto atrastai tiesai, idant svarbu yra tik TAI, ką mes gebame sukurti įsimintino žingsniuodami savo gyvenimo keliu.

Laikas yra, greičiausiai, žmonių išrastas ir todėl dirbtinis resursas – turintis visgi unikalią savybę – negebėjimą kauptis. Tačiau laikas pasižymi ir kita savybe – jis prieinamas visiems ir net po lygiai. Bet laimingi žmonės laiko neskaičiuoja, nes kai esi laimingas ar išgyveni akimirką – laikas tiesiog pradingsta.

Kalbant apie laiko vadybą šiomis dienomis – labiau tiktų terminas – darbų valdymas (Task management). Nes rodos, tie laikai, kai visi vaikščiojo su kalendoriais ir ten žymėjosi darbus – po truputį baiginėjasi. Užduotys jau nebe taip griežtai susiejamos su konkrečia diena.

Vienais žymiausių pasaulyje “laiko valdovų” reiktų vadinti amerikietį David Allen su “Get Things Done” metodologija bei britą Mark Foster su savo žymiausiu veikalu “Do It Tommorow“. Ir tai dvi visiskai skirtingos užduočių suvaldymo strategijos, bet jomis kasdien sėkmingai naudojasi milijonai žmonių. Taip pat, jos turi nuostabią bendrą savybę – nuima stresą dėl begalės darbų. Ir vien šis žinojimas bei ramesnė būsena padeda užsiimti konstruktyvia veikla.

D. Allen “Get Things Done” principo esmė paprasta: kiekviena užduotis/ el. laiškas/ dokumentas yra veiksmingas (actionable) arba ne. Jei nusprendžiame, kad yra ką veikti su ta užduotim, turim pasirinkti ar tai darytina dabar (Action), ar atlikimui kažko trūksta(Next Action), ar reiktų deleguoti kitam (Delegate). Po to, kiekvienai užduočiai priskiriamas antras kriterijus – kontekstas – kuriame ta užduotis gali būti padaryta (biuras, namai, automobilis, kompiuteris, telefonas). Dar galima priskirti ir trečią kriterijų – projektą. Ir taip gaunam kiekvieną užduotėlę įtinklintą 3 dimensijų sistemoje. Visa tai padeda išgryninti darbus, kuriuos vienu metu galima padaryti būnant tam tikram kontekste – tarkim, važiuojant automobiliu galima atlikti visus reikiamus skambučius telefonu. Bet geriausia šios sistemos savybė – žinojimas, kad viskas sudėliota į lentynėles.

Tuo metu M. Foster savo knygoje “Do It Tommorow” siūlo dar paprastesnį būdą: naujus darbus rašytis TIK į rytojaus dienos sąrašą. Taip visada iš vakaro žinosi, kokie ir kiek darbų laukia kitą dieną. Žinoma, reikia stiprios valios atsispirti norui ar kitų prašymams padaryti ką nors skubiai, nes “to reikėjo jau vakar”. Tačiau laikantis principo, išsisprendžia per dieną išaugančio darbų sąrašo problema, kai ryte sudėliotas svarbių darbų sarašas, per dieną taip išsikeroja ir aplimpa skubiais darbais, kad dienos  pabaigoje apima liūdesys, kad kas planuota iš ryto, taip ir nepadaryta, nors tai buvo žymiai svarbiau už atliktus skubius, bet menkaverčius darbeliūkščius.

Šių metu išvakarėse tas pats M. Foster paskelbė apie naują savo sukurtą pricipą pavadintą “Autofocus”. Kaip tik šiuo metu tūkstančiai įvairių šalių žmonių testuoja naują metodą ir dalinasi teigiamais įspūdžiais. Šio naujo metodo esmė dar paprastenė: susirašai visus darbus į sąrašą ir pasirenki tą užduotį, kuri labiausiai traukia dėmesį. Atlikus vieną užduotį, ieškoma kitos
traukiančios akį. Nebelikus patrauklių užduočių – jos tiesiog nedaromos – vadinas šiuo metu dar neatėjo laikas. Skamba paprastai – tiesa? Principo “kabliukas” slypi tame, kad kaip teigia autorius: pasąmanonė geriau nei bet kokia dirbtinė sistema gali patarti kas šiuo metu mums iš tiesų yra aktualiausia, tik reikia parodyti visas pasirinkimo galimybes ir dėmesys bus pasąmonės automatiškai nukreiptas į tikrąjį taikinį(Autofocus).

Apibendrinant, galima teigti, kad kiekviena sistema turi savo ypatumų, pagal ką kiekvienas sau patogesnį principą. Sistema – reiškia griežtą tvarką – tad tik valingai laikantis metodo taisyklių, pavyksta sistemą priversti dirbti sau. O jei pavyksta, tada atsiskleidžia privalumai: visų pirmą “nurašius” nuo atminties visus darbus ir užduotis sistemai – mes tuo pačiu atsikratome streso – nuostabus ramybės jausmas. Be to, į tokias sistemas galima įvesti užduotis kaip: pailsėti ar padūmoti. Ir naudojant, tarkim, “Autofocus”  principą, labai tikėtina, kad nutiks TAI, kam nuolatos nerandame laiko..

Viso šio teksto esmė paprasta – mes galime rinktis: būti laiko vergais arba – laiko valdovais.. Ir tam yra puikų būdų kaip išslaisvinti arba išgryninti save, kad išgyventume akimirkas!..