Nežinau kaip jūs, bet mane kiekvieną pavasarį užplūsta nežmoniška švaros manija. Gal net ne tiek švaros manija, o noras atsinaujinti, išmesti viską, kas sena ir tarsi su nauju švaros kvapu pradėti sezoną.
Labai keistas jausmas, tačiau visą žiemą tarsi pratūnai ramiai ir tik lauki, kada galėsi išlysti lauk iš savo urvelio. Rodos ir langus valyti norisi, ir gėles sodinti norisi.
Tada prisideda dar tai, kad iš namų pradedi nešti viską lauk, kas rodos jau pasenę ( vazonėliai, nuvytę gėlės, kosmetika, drabužiai ir t.t.).
Viskas lauk!!
Juk rudenį jau tarsi pradedame viską kaupti ( savo kūno svorį taip pat ), o va pavasarį norisi elementarios šviesos, paprastų formų ir kuo mažiau daiktų aplink.
Gerai tik, kad nesinori taip keisti žmonių nei pavasarį, nei rudenį.. niekada.
Pavasarį norisi pirmiausia keisti/atnaujinti save, todėl kyla noras apsivalyti ir savo aplinką – net jei tai būtų tik dulkės:)