“Kuo daugiau supranti ir suvoki gyvenimą, tuo daugiau atleidi žmonėms..” Štai toks nugirstas sakinukas šiandien tarsi paskatino mane vėl pradėti rašyti čia.
Jau labai seniai neberašiau.. Galvojau kodėl, kas ir kaip vėl man nutiko, kad neprisėdu. Juk ir skaitau daug kaip ir anksčiau, ir keliauju, ir į renginius vaikščioju, tačiau neprisėdu ir tiek. Gal dėl to, kad vis bandau net ir kažkokią išgirstą mintį ne tiesiog užrašyti čia ir tiek, bet ją paanalizuoti, tarsi “perleisti per save”..
Supratau, kad didelę paspirtį rašyti kartais duoda vaizdai. Kartais atsiųsta fotografija iš karto padiktuoja temą rašymui..
Pasiilgau jau rašymo..
As daznai sugalvoju tema anksciau, bet kol suranu butent ta nuotrauka, kurios reikia tekstui sugalvoju kaip tai pateikt zodziais ;] Bet kartais nuotrauka jau vien pasako daugiau, nei as kada sugebesiu ;]