“….Mes visi turim savo rutulius, nulietus iš melo, pavydo, užslėptos atgailos ar kaltės jausmo. Daug ko, kas tvirtai laiko mus prie žemės ir neleidžia būti laimingiems, tai yra pakilti virš savo kasdienybės, jaustis laisvai ir patirti tai, ką gali patirti tie, kurie turi “švarią sažinę”.
Mes sėdim suglaustais sparnais, kaltindami kitus dėl savo nelaimių ir pasąmonėje žinodami, kad niekada nebus lemta pakilti. Ramiai žvelgiam į savo “rutulį”, susitaikę su tuo, o mus slegianti kasdienybė, mūsų mintys neleidžia suplasnoti mūsų džiaugsmui, išsilaisvinti mūsų sielai, mūsų “sparnams”.
Galbūt todėl mes būnam liūdni ir irzlūs, priversdami kentėti ir kitus, o tuo pačiu vis didindami savo “rutulį”.
Gal todėl susitaikę su likimu ramiai einame kasdienybės keliu, jausdami kažkokį trūkumą, nuolat ilgėdamiesi savo sparnų ir skrydžio laisvės?
Kuris iš mūsų galėtų pasakyti, kad yra laimingas?.. ”
Rimos Urmetzer knyga “PER ASPERA..”
Aš.