Besparnis būtų gyvenimas, Tuščias, niūrus, vienareikšmis, Jeigu jo nenušviestų vaiko šypsnys, Jei šviesus vaiko juokas Nepaglostytų mūsų širdies, Meilei jos nepažadintų, Nepaskatintų globai, gerumui, kūrybai. Sakau: tai mūsų sparnai – Jie privalo būti sveiki, švarūs, stiprūs, Kad mūsų gyvenimus pakylėtų, Kad nuskraidintų mus ten, Kur jau liestume viską jų rankom [ Daugiau ]
Gyvybė – mano ginklas, užuobėga menka, nesibaigiantis ginčas, nei karas, nei taika. Tiek būta, jausta, rėkta, kad jau spėliot imi: o kas gamtos norėta įrodyt manimi? Ko gero, jos mėginta visu manim pajust, kaip skaudžiai viskas krinta, ir kaip aš myliu jus. Justinas Marcinkevičius
Kategorija: Laisvalaikis
Šiandien vėl noriu prisiminti savo nuostabų eilėraštį apie rudenį..Tie, kurie čia lankėsi pernai jį tikrai prisimins, tačiau ir sau noriu jį dar kartą čia pasirašyti, nes jis niekada man nenueina užmarštin ir kai tik pradeda rudenėti ir kristi medžių lapai, mintyse aidi šie žodžiai..: “Rudeniu kankinasi gamta, Ji nemoka abejingai mirti. Džiaugsmas budi, jis čia [ Daugiau ]
Kategorija: Laisvalaikis
” Man vis atrodo, kam mane lieti ne rankom, o gėlėm. Skambumas pavasario aušrų, kai tu šalia! Vėl pievų švelnumu apsivelka dvasia, ir kūnas jau daugiau neprieštarauja. Nesuteršia ugnis, vanduo ir duona. Kalbėt tyliau arba visai tylėti ir žvilgsniais išauginti tiesų medį su meilės ir teisybės lapija. Jau grįžta paukščiai, jau ir aš skrendu per [ Daugiau ]
Kategorija: Laisvalaikis
Aš nesakysiu, kur skubu, namo sugrįžęs po darbų. Tegul spėlioja! Tegul pažiūri į akis. Gal akys ims ir pasakys: – Gyventi gera! Tegul paklausia jie širdies. Gal būt, ji pakuždom pridės: – Mylėti gera! O jeigu rankų prisilies- jos pasakys, neištylės: – Ir dirbti gera! Justinas Marcinkevičius 1953
Kategorija: Laisvalaikis
Aš visą gyvenimą Nemoku, kad medis tylėtų, Kad laukas ko nors neištartų Žaliu ir giliu bosu. Girdžiu, kaip šaukia akmuo – Turbūt užkliudytas prie vartų, Kaip meiliai kuždasi pievoj Milijonai žolės balsų. Nemoku, kad būtų tamsu, Kad nešviestų kas nors, neliepsnotų, Kad vis neįpūstų kas nors Beišblėstančias žarijas. O, kaip šviečiam, kaip giedam, Kai lenkiamės [ Daugiau ]
Kategorija: Laisvalaikis
Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia, nesvarstydami – kodėl ir kam. Jeigu šita žemė kam priklauso, tai pirmiausia, žinoma, vaikams. Mes gi esam tie, kurie jų laukia, laukdavo ir lauks visais laikais. Tik su jais mes jaučiamės suaugę, o vieni – mes irgi kaip vaikai. Justinas Marcinkevičius 1966 Rytoj kalendorinė žiemos pradžia. Man ji visada asocijuojasi su [ Daugiau ]
Kategorija: Laisvalaikis
– pabusiu – pabūsiu – pajusiu – esamas – jau – esu – lauktas – nelauktas – jūsų – visas – visiems – visų – artimas – tolimas – savas – kartu – atskirai – pro tave – į seną – neatrastą – salą – į tave – į save į daiktą – į žodį [ Daugiau ]
Kategorija: Laisvalaikis
“Tik dabar supratau, kad mes jau nebūsim kitokie, kad juokingi, keisti, geri ir pikti – ligi galo; kad jau taip ir gyvensim: ko išmokę, ko neišmokę, tiktai neatleisime tiems, kurie netesėjo – apgavo. Neatleisime sau, neatėjusiems į pasimatymą su istorija ir su laiku, išdavusiems amžių ir kartą. Reikia teisti save- geriausiai pažįstamą artimą, pripažinti save [ Daugiau ]
Kategorija: Laisvalaikis
Aš nenoriu meluoti pats sau, Nes esu sąžiningas žaidėjas: Pailsau aš, draugai, pailsau, Darbo dieną vos tepradėjęs. Bet pakeisti manęs nereikės, Aš iš rankų dainos nepaleisiu: Atsilaušiu iš savo riekės Ir toliau nesiskųsdamas eisiu. Justinas Marcinkevičius
Kategorija: Laisvalaikis
Jau tikrai juntu rudenį..laukiu jo, nes tas rudens lapų šnaresys ir kvapas šviečiant saulei sukelia labai romantiškus jausmus.. Štai mano pats mylimiausias Justino Marcinkevičiaus eilėraštis: Rudeniu kankinasi gamta, Ji nemoka abejingai mirti. Džiaugsmas budi, jis čia pat, greta, Tik sunku nuo skausmo jį atskirti. Tik sunku atsisakyti to, Ko galbūt iš viso neturėjai. Pakartok, [ Daugiau ]
Kategorija: Įdomybės
Sekmadieniui vėl mano manymu nuostabus Justino Marcinkevičiaus eilėraštis apie šypseną..Netgi gal tai galėčiau pavadinti ne tik eilėraščiu, o konkrečia, labai dažnai pasitaikančia situacija šiandien, nors eilėraštis parašytas 1964 metais. “Ilgai stebėjau vieną žmogų: jisai stovėjo ir šypsojos. Gatve važiavo, ėjo žmonės. O jis stovėjo ir šypsojos. Kaip keista, ne tiesa? Vidur dienos kad taip stovėtų [ Daugiau ]
Kategorija: Laisvalaikis
Mylimiausias lietuvių poetas man yra Justinas Marcinkevičius. Nuo mažens girdėjau jo eiles, nes jas, vakarojant su draugais, deklamuodavo mano mama. Kai reikėdavo mokykloje rinktis eilėraščius ir mokytis juos atmintinai, man nebūdavo jokių problemų, nes begales jų jau mokėjau.. Tiesa, būnant paaugle juos suprasdavau visai kitaip nei šiandien. Turbūt reikia išgyventi tam tikrus jausmus, kad pajustum [ Daugiau ]
Kategorija: Laisvalaikis
